- ECB TINKLARAŠTIS
Greitkelis Europos skaitmeninių finansų ateičiai
2026 m. kovo 12 d.
Mokėjimams ir finansų rinkoms pereinant prie skaitmeninių technologijų, turi kisti ir centrinio banko pinigai. Įgyvendindama tokias iniciatyvas kaip „Pontes“ ir „Appia“, Eurosistema, bendradarbiaudama su rinkos dalyviais, siekia užtikrinti, kad už tokenizuotą finansinį turtą būtų galima saugiai atsiskaityti centrinio banko pinigais, kartu skatinant inovacijas, integraciją ir stiprinant Europos finansinį suverenumą.
Technologijos keičia tai, kaip bendraujame, keliaujame, dirbame ir atsiskaitome. O kad būtų tenkinami kintantys visuomenės, kurios labui dirbame, poreikiai, turi keistis ir tai, kaip centriniai bankai leidžia pinigus.
Pinigų leidimas yra centrinių bankų veiklos pagrindas. Tačiau didžiąją dalį kasdieniams sandoriams naudojamų pinigų sukuria privatusis sektorius – pavyzdžiui, kai bankas suteikia būsto paskolą. Žmonės priima šiuos privataus sektoriaus sukurtus pinigus kaip mokėjimo priemonę, nes turi galimybę juos santykiu 1:1 konvertuoti į centrinio banko pinigus – saugiausią turimą turtą ir visos sistemos atskaitos tašką. Ši sąveika padeda kurti ir palaikyti pasitikėjimą.
Centrinio banko pinigai yra dviejų formų. Kasdieniams mokėjimams atlikti naudojame grynuosius pinigus. Kadangi mūsų gyvenimas vis labiau persikelia į internetą, Eurosistema kuria skaitmeninį eurą – skaitmeninės formos grynuosius, papildysiančius banknotus ir monetas.
Didmeninėse finansų rinkose centrinio banko pinigai yra bankų indėliai, kuriuos jie laiko savo centriniame banke ir kurie yra įtraukti į jo apskaitą. Bankai šiuos indėlius gali naudoti didelės apimties sandoriams ir tarpusavio atsiskaitymams atlikti. Šie centrinio banko pinigai yra šiandienos didmeninės finansų rinkos infrastruktūrų pagrindas.
Tačiau pokyčių neišvengia ir didmeninės finansų rinkos. Tokenizavimas ir paskirstytojo registro technologijos (PRT) sukurs galimybę finansinį turtą, pavyzdžiui, obligacijas, konvertuoti į skaitmeninius žetonus (paprasčiau tariant – rinkmenas), kuriuos bus galima pervesti ir atnaujinti efektyviau, nei tai daroma šiuo metu. Šios naujos technologijos teikia pagrindo tikėtis didesnio naujovių diegimo, veiksmingumo ir integracijos finansų rinkose.
Galimybė tokenizuoti turtą ir naudoti PRT leis sparčiau ir veiksmingiau vykdyti sandorius, todėl sumažės jų apdorojimo išlaidos ir rizika. Visas turto gyvavimo ciklas – nuo prekybos iki atsiskaitymo ir saugojimo – vyks toje pačioje, visada prieinamoje platformoje. Vykdyti tarpvalstybinę veiklą taip pat taps paprasčiau ir pigiau, o sąnaudos sumažės visiems. Išmaniosios sutartys leis kurti kitus novatoriškus sprendimus. Veiksmingesnės ir labiau integruotos finansų rinkos reikš ir pigesnį realiosios ekonomikos finansavimą.
Kad galėtų pasinaudoti šių technologijų teikiama nauda, investuotojams, norint atsiskaityti už sandorius, bus reikalingas saugus turtas – centrinio banko pinigai. Kaip tik šį klausimą ir rengiamės išspręsti.
Eurosistemos iniciatyvos „Pontes“ dėka jau 2026 m. trečiąjį ketvirtį galėsime pasiūlyti būdą atsiskaityti už PRT grindžiamus didmeninius sandorius centrinio banko pinigais. Iš pradžių tai darysime sujungdami savo finansinį pagrindą – TARGET paslaugas – su šiomis naujomis PRT platformomis. Taip bus užtikrintas saugumas ir institucinis patikimumas, reikalingas norint, kad Europoje imtų klestėti tokenizuoti finansai. Ir tai tik pradžia.
Kad būtų visapusiškai išnaudotas tokenizavimo ir PRT potencialas, investuotojams reikės, kad centrinio banko pinigai būtų labiau tiesiogiai integruoti į šias platformas. Kaip tik šio tikslo siekdami, šią savaitę paskelbėme iniciatyvos „Appia“ veiksmų planą.
„Appia“ tikslas – kartu su rinkos dalyviais kurti Europos naujos kartos finansų infrastruktūrą. Šis procesas padės mums toliau nuosekliai tobulinti iniciatyvą „Pontes“, kad jos raida būtų suderinta su „Appia“. Tačiau tai bus ir paskata rinkoms kurti savo sprendimus bei infrastruktūrą, Europos finansų rinkose skatinančius konkurenciją, integraciją ir inovacijas.
Viso to pamatas bus saugūs tokenizuoti centrinio banko pinigai, kurie rinkai suteiks saugiam augimui reikalingą atsiskaitymų pagrindą. Rinkos dalyviai aiškiai nurodė, kad tai būtina. „Appia“ bus kuriama pasitelkiant plačiai apimančią viešojo ir privataus sektorių partnerystę, o galutinis projektas bus intensyvaus bendradarbiavimo, vykdant eksperimentus, tvirtinant koncepciją ir bendrus standartus, rezultatas.
Reikia atsižvelgti į dar vieną aspektą. Šiandienos pasaulyje finansų infrastruktūra gali daryti geopolitinį poveikį. Jei Europa nesukurs savo skaitmeninių infrastruktūrų, jai gali tekti kliautis tik kitų sukurtomis. Kad nepastebimai neatsidurtume tokioje padėtyje, negalime per daug atsipalaiduoti ar atsilikti. Europa turi ir technologijų, ir priemonių, kad išvengtų šios priklausomybės.
„Appia“ – integruota Europos ekosistema, pakeisianti šiandienos suskaidytą infrastruktūrą. Ji prisidės prie pastangų sukurti santaupų ir investicijų sąjungą, kartu padės užtikrinti, kad euras ir toliau būtų patikimas Europos skaitmeninės ekonomikos pagrindas.
Pokyčiai yra neišvengiami, bet kaip į juos reaguosime, priklauso nuo mūsų. Rinkdamasi „Appia“, Europa renkasi pati kurti savo skaitmeninę finansų erdvę.
Šis straipsnis paskelbtas kaip nuomonė žiniasklaidos priemonėse visoje euro zonoje.
Apsilankykite ECB tinklaraštyje ir prenumeruokitės, kad gautumėte naujausius įrašus.
Daugiau informacijos su bankų priežiūra susijusiais klausimais rasite Priežiūros tinklaraštyje.