Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Santrauka

Grynieji pinigai yra Europos gyventojų dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose[1]. Todėl turi būti įdiegta grynųjų pinigų ciklo infrastruktūra, turinti pakankamai išvystytą skirstomąją sistemą, suteikiančią žmonėms ir įmonėms prieigą prie grynųjų pinigų per bankomatų tinklą, bankų filialus ir kitas prieigos prie grynųjų pinigų vietas. Europos gyventojams reikia, kad mažmenininkai priimtų jų grynuosius pinigus, o mažmenininkams reikalinga tinkama infrastruktūra, kad jie galėtų saugoti gaunamus grynuosius pinigus.

Tam, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas ir netrikdomas eurų banknotų gyvavimo ciklas, be gerai veikiančios infrastruktūros svarbūs ir daugelis kitų aspektų, tokie kaip banknotų kokybė ir saugumas. Siekiant užtikrinti, kad banknotus būtų saugu naudoti ir kad jie nedarytų neigiamo poveikio aplinkai, reikėtų atsižvelgti ir į aplinkosaugos, sveikatos bei saugos aspektus. Eurų banknotų aplinkosaugos aspektai ir grynųjų pinigų ciklo užtikrinimas yra ne tik Eurosistemos prioritetai nuo euro įvedimo 2002 m., bet ir pagrindinės Eurosistemos grynųjų pinigų strategijos sudedamosios dalys[2], todėl pastangos mažinti eurų banknotų poveikį aplinkai buvo ir bus dedamos.

Išleidęs antrąją eurų banknotų seriją pavadinimu „Europa“, ECB pradėjo tirti eurų banknotų kaip mokėjimo priemonės poveikį aplinkai[3]. Šis tyrimas grindžiamas Europos Komisijos produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) metodika[4].

Šiuo PAP tyrimu siekiama: i) gauti išsamių žinių apie galimą visos veiklos per visą banknotų gyvavimo ciklą – nuo žaliavų įsigijimo ir gamybos iki eurų banknotų atliekų šalinimo – poveikį aplinkai ir ii) įvertinti galimą banknotų kaip mokėjimo priemonės poveikį aplinkai siekiant nustatyti kitus banknotų gyvavimo ciklo aspektus, kuriuos pakoregavus būtų galima dar sumažinti eurų banknotų aplinkosauginį pėdsaką.

Šio PAP tyrimo duomenimis, 2019 m. vidutinės metinės mokėjimų grynaisiais pinigais vertės vienam euro zonos piliečiui (EZP) bendrasis balas yra 101 mikropunktas (µPt). Šis labai mažas balas prilygsta vieno EZP važiavimo automobiliu 8 km poveikiui aplinkai, arba 0,01 % vieno Europos gyventojo metinio įvairios veiklos suvartojimo sukeliamo poveikio aplinkai bendros reikšmės[5]. Siekiant tai paai6kinti išsamiau, reikėtų palyginti mokėjimų eurų banknotais metinės vertės rezultatus su atitinkamais kitų kasdienių produktų rezultatais, tokiais kaip kartą per savaitę visus metus skalbiamų medvilninių marškinėlių[6] (prilygsta važiavimui automobiliu 55 km) arba vieno EZP per vienus metus suvartojamų pagamintų butelių vandens[7] (prilygsta važiavimui automobiliu 272 km) gamybos rezultatai.

1 pav.

Eurų banknotų ir kitų kasdienių produktų aplinkosauginio pėdsako palyginimas

Pastaba: kelionės automobiliu ekvivalentas yra įtrauktas į kiekvieną aplinkosauginio pėdsako palyginimą.

Pagrindinės veiklos kryptys, prisidedančios prie eurų banknotų aplinkosauginio pėdsako, yra bankomatų aprūpinimas elektros energija (37 %), transportavimas (35 %), paskirstymas (10 %), banknotų popieriaus gamyba (9 %) ir banknotų autentiškumo tikrinimas pardavimo vietose (PV) (5 %).

Eurų banknotų aplinkosauginį pėdsaką stengiamasi sumažinti jau nuo 2004 m. Pavyzdžiui, Eurosistema uždraudė sąvartynuose kaupti banknotų atliekas ir įgyvendino įvairias kitas iniciatyvas, kaip antai tvarios medvilnės programa[8]. Bankomatų gamintojai ir kredito įstaigos taip pat dėjo daug pastangų, kad sumažintų savo poveikį aplinkai. Mūsų tyrimo duomenimis, pagerinus bankomatų energijos vartojimo efektyvumą, nuo 2004 iki 2019 m. bendrasis grynųjų pinigų ciklo poveikio balas sumažėjo 35 %[9]. Be transporto optimizavimo, svarstoma, kaip dar sumažinti transportavimo poveikį aplinkai ir naudoti tvaresnius degalus.

Nors bendras mokėjimų eurų banknotais poveikis aplinkai yra labai nedidelis, Eurosistema yra pasiryžusi jį dar sumažinti. Šio tikslo siekiame vykdydami išsamius tyrimus ir tobulinimą, kartu užtikrindami, kad grynieji pinigai būtų plačiai prieinami visuomenei. Šis darbas bus reikšmingas kuriant mūsų būsimą eurų banknotų seriją ir siekiant, kad banknotai būtų kaip įmanoma labiau tausojantys aplinką. Eurosistema ir ateityje atliks panašius arba dalinius tyrimus, ypač jeigu grynųjų pinigų cikle įvyktų reikšmingų pokyčių.

© Europos Centrinis Bankas, 2023

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Interneto svetainė www.ecb.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų (anglų k.).


HTML ISSN 978-92-899-6304-6, doi:10.2866/128207, QB-09-23-503-LT-Q


  1. Žr. „Euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą“ (angl. Study on the payment attitudes of consumers in the euro area, SPACE), ECB, Frankfurtas prie Maino, 2022 m.

  2. Eurosistemos grynųjų pinigų strategijos tikslas – užtikrinti, kad grynieji pinigai visada būtų plačiai prieinami ir priimami kaip mokėjimo bei vertės kaupimo priemonė.

  3. Tyrime analizuojamas grynųjų pinigų ciklas prieš koronavirusą (COVID-19), t. y. 2019 m., todėl naudojamiems duomenims neturėjo poveikio COVID-19 apribojimai.

  4. Šis PAP tyrimas pagrįstas produkto gyvavimo ciklo analize – jis yra sudarytas iš 16 apibrėžtų poveikio aplinkai kategorijų, tarp kurių – klimato kaita dėl išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ozono sluoksnio ardymas, žemės ir vandens naudojimas bei išteklių išeikvojimas. Išsamus šiame tyrime analizuojamų poveikio aplinkai kategorijų sąrašas pateiktas A priede.

  5. Vartojimo pėdsako platformoje nagrinėjamas gyventojų vartojimo poveikis aplinkai Europos Sąjungoje maisto, judumo, būsto, buities prekių ir įrenginių srityse.

  6. Žr. marškinėlių lyginamąjį tyrimą, aprašytą „Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklėse“, Europos Komisija, Briuselis, 2022 m.

  7. Žr. supakuoto vandens lyginamąjį tyrimą, aprašytą „Produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklėse“, Europos Komisija, Briuselis, 2022 m.

  8. Tvarios medvilnės programa – tai 2014 m. pradėta vykdyti Eurosistemos iniciatyva, kuria siekiama eurų banknotų gamyboje įprastinį medvilnės pluoštą pamažu pakeisti 100 % tvariu medvilnės pluoštu.

  9. Duomenys apie bankomatų sunaudojamą elektros energijos kiekį paimti iš 2004 m. gyvavimo ciklo analizės.