Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
Christine Lagarde
The President of the European Central Bank
Luis de Guindos
Vice-President of the European Central Bank
  • PRANEŠIMAS DĖL PINIGŲ POLITIKOS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2024 m. sausio 25 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunama informacija iš esmės patvirtino mūsų ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Neskaitant su energija susijusio bendrąją infliaciją didinančio bazės efekto, toliau buvo fiksuojama grynosios infliacijos mažėjimo tendencija, o mūsų anksčiau didintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms tebėra stiprus. Griežtos finansavimo sąlygos slopina paklausą, o tai padeda dar labiau sumažinti infliaciją.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad mūsų politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.

Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Tikėtina, kad 2023 m. paskutinį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas buvo sustojęs. Gaunami duomenys rodo, kad ir artimiausiu metu augimas bus nedidelis. Tačiau kai kurie į ateitį orientuoti apklausų rodikliai rodo, kad tolesnėje ateityje augimas atsigaus.

Darbo rinka tebėra stipri. Lapkričio mėn. buvęs 6,4 proc., nedarbo lygis vėl pasiekė žemiausią lygį nuo euro įvedimo, o darbo rinką papildė daugiau darbuotojų. Vis dėlto darbo jėgos paklausa mažėja ir fiksuojama mažiau įmonių skelbimų apie laisvas darbo vietas.

Vyriausybės turėtų ir toliau stabdyti su energija susijusias paramos priemones, kad vidutiniu laikotarpiu nebūtų didinamas infliacinis spaudimas. Fiskaline ir struktūrine politika turėtų būti siekiama didinti mūsų ekonomikos produktyvumą ir konkurencingumą ir nuosekliai mažinti aukštą valdžios sektoriaus skolos lygį. Euro zonos tiekimo pajėgumams didinti skirtos investicijos ir struktūrinės reformos, kurias įgyvendinti padėtų visapusiškas programos „Next Generation EU“ įvykdymas, gali prisidėti mažinant kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu ir kartu remti žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. ECOFIN tarybai neseniai pasiekus susitarimą dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos, reikėtų kuo greičiau užbaigti teisėkūros procesą, kad naująsias taisykles būtų galima įgyvendinti nedelsiant. Be to, būtina paspartinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo bei bankų sąjungos užbaigimo procesą.

Infliacija

Apskaičiuojant metinį infliacijos lygį nebebuvo atsižvelgta į kai kurias anksčiau taikytas fiskalines priemones, kuriomis buvo švelninamas išaugusių energijos kainų poveikis, todėl gruodžio mėn. infliacija padidėjo iki 2,9 proc. (mažiau, negu buvo tikėtasi). Neskaitant šio bazės efekto, infliacija iš esmės toliau mažėjo. Maisto produktų kainų kilimas gruodžio mėn. smuktelėjo iki 6,1 proc. Dėl sumažėjusio prekių kainų kilimo (iki 2,5 proc.) vėl sumažėjo ir infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų – ji smuktelėjo iki 3,4 proc. Paslaugų kainų kilimas nesikeitė ir buvo 4,0 proc.

Šiais metais infliacija turėtų toliau mažėti, nes nyksta ankstesnių energijos kainų sukrėtimų, tiekimo kliūčių ir ekonomikos atsivėrimo po pandemijos poveikis, o griežtesnė pinigų politika tebeslopina paklausą.

Gruodžio mėn. toliau mažėjo beveik visi grynosios infliacijos rodikliai. Dėl labiau kylančio darbo užmokesčio ir mažėjančio darbo našumo vidaus kainų spaudimas tebėra didelis, tačiau ir jis pradeda slūgti. Sumenkus vienetiniam pelnui, pradėjo švelnėti didėjančių vienetinių darbo sąnaudų infliacinis poveikis. Trumpesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai labai sumažėjo, o dauguma atitinkamų ilgesnio laikotarpio rodiklių svyruoja ties 2 proc.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Augimas gali būti mažesnis, jei paaiškės, kad pinigų politikos poveikis yra stipresnis, nei tikėtasi. Euro zonos ekonomikos augimą slopintų ir silpnesnė pasaulio ekonomika arba dar sulėtėjęs pasaulinės prekybos augimo tempas. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindiniai geopolitinės rizikos šaltiniai. Jie gali lemti tai, kad įmonės ir namų ūkiai taps mažiau užtikrinti dėl ateities ir bus sutrikdyta pasaulinė prekyba. Augimas gali būti spartesnis, jei, didėjant realiosioms pajamoms, išlaidos išaugtų labiau, nei tikėtasi, arba jei labiau, nei tikėtasi, augtų pasaulio ekonomika.

Didesnės infliacijos riziką kelia išaugusi geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose. Dėl jos artimiausiu laikotarpiu gali pakilti energijos kainos bei krovinių pervežimo išlaidos ir sutrikti pasaulinė prekyba. Infliacija gali būti didesnė, nei numatyta, ir jei darbo užmokestis padidėtų daugiau, nei tikėtasi, arba jei pelno maržos pasirodytų esančios atsparesnės. Ir atvirkščiai, jei pinigų politika paklausą slopins labiau, nei tikėtasi, arba jei ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse netikėtai pablogės, infliacija gali sumažėti. Be to, artimiausiu metu infliacija galėtų mažėti sparčiau, jei energijos kainos kis pagal pastaruoju metu sumažėjusius rinkos lūkesčius dėl naftos ir dujų kainų raidos ateityje.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Nuo mūsų praėjusio posėdžio rinkos palūkanų normos iš esmės nepasikeitė. Mūsų ribojamoji pinigų politika tebedaro stiprų poveikį bendresnėms finansavimo sąlygoms. Įmonių paskolų palūkanų normos lapkričio mėn. smuktelėjo iki 5,2 proc., o hipotekos paskolų palūkanų normos didėjo toliau – iki 4,0 proc.

Kaip matyti pagal mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatus, ketvirtąjį ketvirtį kredito paklausa dar smuktelėjo dėl aukštų kredito palūkanų normų ir dėl to apkarpytų investicinių planų bei sumažėjusio būstų pirkimo. Paskolų teikimo įmonėms ir namų ūkiams standartai tapo šiek tiek nuosaikesni, tačiau jie tebėra griežti, nes bankai nerimauja dėl jų klientų patiriamos rizikos.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kredito dinamika šiek tiek pagerėjo, bet apskritai tebebuvo vangi. Spalio mėn. paskolų įmonėms lygis sumažėjo, o lapkričio mėn., palyginti su padėtimi prieš metus, nesikeitė, nes atsigavo mėnesinis trumpalaikių paskolų srautas. Metinis paskolų namų ūkiams augimo tempas buvo nedidelis – 0,5 proc.

Išvada

Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad mūsų politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai