Kalba naujojo 50 eurų banknoto išleidimo proga

ECB Pirmininko Mario Draghi sveikinimo kalba renginyje, skirtame pažymėti naujojo 50 eurų banknoto išleidimą į apyvartą, Frankfurtas prie Maino, 2017 m. balandžio 4 d.

Man malonu šią popietę būti čia ir paskelbti, kad į apyvartą išleidžiamas naujasis 50 eurų banknotas. Šis įvykis – tai daugybės tyrimų ir atsidavimo, su kuriuo dirbo mano kolegos iš ECB ir Eurosistemos, kulminacija. Džiaugiuosi dar vienu puikiu jų darbo rezultatu. Galbūt banknotai nesulaukia tiek daug dėmesio kaip kitos mūsų pinigų politikos sritys, tačiau jie yra viso to, ką mes darome, pagrindas. O kai kuriais atžvilgiais euro zonoje jie yra dar svarbesni negu kitose pasaulio dalyse.

Vis dažniau atsiskaitoma elektroniniu būdu, tačiau ir toliau pagrindinė atsiskaitymo priemonė yra grynieji. ECB vardu atlikta grynųjų pinigų naudojimo apklausa, kuri netrukus bus paskelbta, parodė, kad euro zonoje daugiau nei trys ketvirčiai visų atsiskaitymų prekybos vietose atliekami grynaisiais. Vertinant pagal sandorių vertę, tai yra šiek tiek daugiau negu pusė. Taigi net ir šiais skaitmeniniais laikais grynieji pinigai yra labai svarbūs mūsų ekonomikai.

Ir tai pirmiausia pasakytina apie 50 eurų banknotą – mūsų svarbiausią nominalą. Apyvartoje jų yra per 9 milijardus, jie sudaro 46 % visų eurų banknotų. O tai yra daugiau negu visi banknotai, išleisti į apyvartą 2002 m. – tais metais, kai pasirodė grynieji eurai.

Taigi akivaizdu, jog tam, kad ekonomika sklandžiai veiktų, reikia, kad žmonės pasitikėtų valiuta – ji turi būti patikima, paprastai patikrinama ir lengvai prieinama. Ir turbūt svarbiausia – ji turi būti saugi. Turime numatyti padirbinėtojų veiksmus ir užbėgti jiems už akių, kad nesumažėtų visuomenės pasitikėjimas turimais pinigais. Štai kodėl inovacijos mums visada buvo tokios svarbios kuriant ir tobulinant banknotus. Štai kodėl visada siekiame naudoti naujausią ir efektyviausią banknotų gamybos technologiją.

Pavyzdžiui, naujajame 50 eurų banknote panaudotos visos 20 eurų banknote esančios apsaugos priemonės, tik jos dar patobulintos. Dėl jų šį banknotą dar sudėtingiau padirbti negu pirmosios serijos banknotus. Jis taip pat labiau pritaikytas regos sutrikimų turintiems asmenims – priekinėje pusėje paryškintos didžiosios raidės ir skaitmenys, o palei kraštus yra apčiuopiamų iškilumų.

Siekdama, kad visuomenė būtų susipažinusi su naujuoju banknotu, Eurosistema surengė plačią informavimo kampaniją, kurios metu informacija buvo skleidžiama įvairiais kanalais. Tokiu būdu partneriai ir suinteresuotieji asmenys gavo jiems reikalingą informaciją apie naująjį banknotą ir jo apsaugos priemones.

Yra ir kita, ypatingą reikšmę būtent euro zonoje turinti priežastis, dėl ko banknotai mums tokie svarbūs. Neišvengiama, kad tokioje iš daug valstybių susidedančioje sąjungoje bendrą tapatybę sukurti yra sudėtingiau negu savo kultūrą ir istoriją turinčioje tautinėje valstybėje. Tačiau visi turime eurą – apčiuopiamą Europos vienybės simbolį.

Žinojimas, kad eurų banknotus galime naudoti devyniolikoje šalių, mums primena, kad Europoje pasiekta iš tiesų didelė integracija. Atsakydami į klausimą, kokie yra svarbiausi Europos tapatybės simboliai, euro zonos gyventojai po demokratijos ir laisvės dažniausiai pamini ir bendrą valiutą. Nepaisant pastaraisiais metais patirtų sunkumų, šiuo metu bendrą valiutą palaiko 70 % gyventojų. Toks didelis palaikymas buvo ir iki krizės.

Per praėjusius devynis mėnesius, kartu dirbant nacionaliniams centriniams bankams, kredito įstaigoms ir banknotų įrangos gamintojams, buvo atnaujinta šimtai tūkstančių aparatų ir įrenginių. O nuo šiandien naujieji 50 eurų banknotai – jau apyvartoje.