a)

Įvadinė dalis pakeičiama taip:

„Atvirosios rinkos operacijoms tenka svarbus vaidmuo Eurosistemos pinigų politikoje, nes jomis siekiama reguliuoti palūkanų normas, valdyti likvidumą rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją. Eurosistemoje yra penkių rūšių priemonės, skirtos atvirosios rinkos operacijoms vykdyti. Svarbiausia priemonė yra grįžtamasis sandoris (taikomas atpirkimo sandorių arba įkaitu užtikrintų paskolų forma). Eurosistema gali naudoti ir vienakrypčius sandorius, ECB skolos sertifikatų išleidimą, valiutų apsikeitimo sandorius ir terminuotųjų indėlių pritraukimą. Atvirosios rinkos operacijas inicijuoja ECB, kuris nusprendžia dėl taikomų priemonių ir jų įgyvendinimo sąlygų. Tai gali būti standartiniai konkursai, greitieji konkursai arba dvišalės procedūros (5). Atsižvelgiant į jų tikslą, reguliarumą ir procedūras, Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos gali būti skirstomos į keturias kategorijas (taip pat žr. 1 lentelę):

b)

Trečia įtrauka pakeičiama taip:

„koreguojamosios operacijos įgyvendinamos ad hoc pagrindu, siekiant valdyti likvidumą rinkoje ir kontroliuoti palūkanų normas, pirmiausia sušvelninti nenumatytų likvidumo svyravimų rinkoje įtaką palūkanų normoms. Koreguojamosios operacijos gali būti atliekamos paskutinę atsargų laikymo laikotarpio dieną siekiant neutralizuoti likvidumo nesubalansuotumą, kuris galėjo susidaryti per laikotarpį nuo paskirstymo po paskutinės pagrindinės refinansavimo operacijos. Koreguojamosios operacijos dažniausiai įgyvendinamos sudarant grįžtamuosius sandorius, tačiau gali būti sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai arba pritraukiami terminuotieji indėliai. Priemonės ir procedūros koreguojamosioms operacijoms atlikti taikomos atsižvelgiant į sandorių rūšis ir konkrečius operacijų atlikimo tikslus. Koreguojamąsias operacijas paprastai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai greitųjų konkursų būdu arba taikydami dvišales procedūras. ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis koreguojamąsias dvišales operacijas gali atlikti pats ECB.“

c)

Ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„be to, Eurosistema gali atlikti struktūrines operacijas, išleisdama ECB skolos sertifikatus, sudarydama grįžtamuosius ir vienakrypčius sandorius. Šios operacijos įgyvendinamos tuomet, kai ECB nori pakoreguoti Eurosistemos struktūrinę (reguliarią ar nereguliarią) padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu. Sudarydami grįžtamuosius sandorius ir išleisdami skolos priemones, NCB struktūrines operacijas įgyvendina standartinių konkursų būdu. Sudarydami vienakrypčius sandorius, NCB struktūrines operacijas paprastai įgyvendina dvišalėmis procedūromis. ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis struktūrines operacijas gali atlikti pats ECB.“

a)

Pirmos dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„Kitos sandorių šalys turi būti finansiškai patikimos. Jų atžvilgiu nacionalinės institucijos turėtų taikyti bent vieną ES arba EEE suderintos priežiūros formą (6). Atsižvelgiant į jų ypatingą institucinį pobūdį pagal ES teisę, finansiškai patikimos įstaigos, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kurioms taikoma tokia priežiūra, kuri yra panaši į kompetentingų nacionalinių institucijų priežiūrą, gali būti kitomis sandorių šalimis. Finansiškai patikimos įstaigos, kurioms taikoma nesuderinta kompetentingų nacionalinių institucijų priežiūra, panaši į suderintą ES arba EEE priežiūrą, taip pat gali būti kitomis sandorių šalimis, pavyzdžiui, už EEE ribų įsteigtų įstaigų filialai, įsteigti euro zonoje.

b)

Trečia dalis pakeičiama taip:

„Įstaiga gali pasinaudoti Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis ir atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis standartinių konkursų būdu, tik per valstybės narės, kurioje ji įsteigta, NCB. Jeigu įstaiga turi padalinių (pagrindinę buveinę arba filialų) daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, kiekvienas padalinys gali dalyvauti šiose operacijose per valstybės narės, kurioje jis yra įsteigtas, NCB, nepaisant to, kad kiekvienoje valstybėje narėje įstaigos pasiūlymus gali pateikti tik vienas jos padalinys (pagrindinė buveinė arba paskirtas filialas).“

a)

Antra dalis pakeičiama taip:

„Sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, kitos sandorių šalys turi sugebėti veiksmingai įvykdyti didelės apimties valiutų operacijas bet kokiomis rinkos sąlygomis. Sudarant valiutų apsikeitimo sandorius, kitų sandorių šalių grupė atitinka euro zonoje įsteigtas kitas sandorių šalis, kurios pasirenkamos Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms. Kriterijai ir procedūros, taikomi užsienio valiutų intervencinių operacijų kitoms sandorių šalims atrinkti, pateikti 3 priede.“

b)

Penkta dalis pakeičiama taip:

„ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis koreguojamąsias dvišales operacijas gali atlikti pats ECB. Jeigu ECB turėtų atlikti dvišales operacijas, tada ECB, taikydamas rotacijos principą ir siekdamas užtikrinti nešališkumą, kitas sandorių šalis turėtų atrinkti iš tų euro zonos kitų sandorių šalių, kurios yra tinkamos dalyvauti greituosiuose konkursuose ir dvišalėse operacijose.“

a)

Trečia dalis pakeičiama taip:

„Tai susiję su: a) konkurso taisyklių pažeidimais, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos užtikrinamojo turto sumos arba pinigų (7) atsiskaityti (atsiskaitymo dieną) arba užtikrinti įkaitu iki operacijos termino pabaigos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis už likvidžias lėšas, kurios buvo jai paskirtos atliekant likvidumo didinimo operaciją, arba jeigu ji neperveda pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už sumą, kuri jai buvo paskirta atliekant likvidumo mažinimo operaciją; taip pat su: b) dvišalių sandorių taisyklių pažeidimais, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos tinkamo užtikrinamojo turto sumos, arba jeigu ji neperveda pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už dvišaliais sandoriais suderėtą sumą, arba jeigu ji neužtikrina įkaitu likusio dvišalio sandorio bet kuriuo metu iki jo termino pabaigos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis.

b)

Penkta dalis pakeičiama taip:

„Be to, laikino teisių sustabdymo priemonė, taikoma įsipareigojimų nevykdančios kitos sandorio šalies atžvilgiu, gali būti taikoma tos pačios įstaigos filialams, įsteigtiems kitose valstybėse narėse. Jeigu tai būtina taikyti kaip išskirtinę priemonę atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo rimtumą, kurį patvirtina pažeidimų dažnumas arba trukmė, kitos sandorio šalies teisė dalyvauti visose būsimose pinigų politikos operacijose gali būti, pavyzdžiui, laikinai sustabdyta tam tikrą laikotarpį.“

a)

Antra dalis pakeičiama taip:

„ECB skolos sertifikatas – tai ECB skolinis įsipareigojimas sertifikato turėtojo atžvilgiu. Jie išleidžiami ir saugomi nematerialiojoje apskaitos sistemoje euro zonos vertybinių popierių depozitoriumuose. Sertifikatų perleidimui ECB netaiko jokių apribojimų. Kitas nuostatas, susijusias su ECB skolos sertifikatais, apibrėžia šių sertifikatų sąlygos.“

b)

Trečia dalis pakeičiama taip:

„ECB skolos sertifikatai išleidžiami su diskontu, t. y. jie išleidžiami mažesne verte už nominaliąją ir suėjus terminui išperkami už nominaliąją vertę. Emisijos vertės ir išpirkimo vertės skirtumas lygus palūkanoms, susikaupusioms už emisijos vertę, taikant sutartą palūkanų normą už sertifikato terminą. Taikoma palūkanų norma yra paprastoji palūkanų norma, skaičiuojama pagal „faktinį/360“ dienų skaičiavimo susitarimą. Kaip apskaičiuojama emisijos vertė, parodyta 1 intarpe.“

c)

1 intarpas pakeičiamas taip:

a)

Trečios dalies pabaigoje (antraštės „Galimybės naudojimo sąlygos“ pirma pastraipa) pridedama ši išnaša (*):

b)

12 išnaša septintoje dalyje (antraštės „Terminas ir palūkanų sąlygos“ antra pastraipa) pakeičiama taip:

a)

Pirmos dalies įvadinė pastraipa pakeičiama taip:

„Eurosistemos standartiniai konkursai skelbiami viešai per naujienų tarnybas ir ECB svetainėje. Be to, NCB apie konkurso operaciją gali paskelbti kitoms sandorių šalims tiesiogiai, nesinaudodami naujienų tarnybomis. Viešame konkurso paskelbimo pranešime paprastai pateikiama ši informacija:“

b)

Pirmos dalies dešimta įtrauka pakeičiama taip:

„operacijos pradžios diena ir terminas (jei taikytina), arba priemonės vertės diena ir terminas (jeigu išleidžiami ECB skolos sertifikatai);“

c)

Pirmos dalies septyniolikta įtrauka pakeičiama taip:

„sertifikatų nominalas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju); ir“

d)

Pirmos dalies aštuoniolikta įtrauka pakeičiama taip:

„emisijos ISIN kodas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju).“

a)

Trečia dalis pakeičiama taip:

„Kintamųjų palūkanų konkursų atveju kitos sandorių šalys gali teikti pasiūlymus nurodydamos iki 10 skirtingų palūkanų normų, kainų ar apsikeitimo punktų dydžių. Išskirtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali apriboti pasiūlymų, kuriuos galima pateikti kintamųjų palūkanų konkurse, skaičių. Kiekviename pasiūlyme kitos sandorių šalys turi nurodyti pinigų sumą, už kurią jos nori sudaryti sandorį su NCB, ir atitinkamą palūkanų normą (9), (10). Palūkanų normos pasiūlymai turi būti išreikšti kaip 0,01 procentinio punkto kartotiniai. Skelbiant kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorio konkursą, apsikeitimo punktai turi būti skelbiami pagal standartinius rinkos susitarimus, o pasiūlymai turi būti išreikšti kaip 0,01 apsikeitimo punkto kartotiniai.

b)

Septinta dalis pakeičiama taip:

„Visuomet tikimasi, kad kitos sandorių šalys galės padengti joms paskirstytas sumas pakankama tinkamo užtikrinamojo turto suma (11). Atitinkamo NCB taikomos sutartinės arba reguliavimo priemonės leidžia skirti baudas, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos užtikrinamojo turto arba pinigų sumos, reikalingos atsiskaityti už konkurso operacijoje jai paskirtą sumą.

a)

Pirmos dalies įvadinė pastraipa pakeičiama taip:

„Standartinių ir greitųjų konkursų rezultatai skelbiami viešai per naujienų tarnybas ir ECB svetainėje. Be to, NCB paskirstymo rezultatą gali pranešti kitoms sandorių šalims tiesiogiai, nesinaudodami naujienų tarnybomis. Viešame pranešime apie konkurso rezultatus paprastai pateikiama ši informacija:“

b)

Trylikta įtrauka pakeičiama taip:

„operacijos pradžios diena ir terminas (jei taikytina) arba priemonės vertės diena ir terminas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju);“

c)

Šešiolikta įtrauka pakeičiama taip:

„sertifikatų nominalas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju); ir“

d)

Septyniolikta įtrauka pakeičiama taip:

„emisijos ISIN kodas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju).“

a)

Penkta dalis pakeičiama taip:

„Pinigų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

b)

Šešta dalis pakeičiama taip:

„Struktūrinės emisijos atveju tam, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) būtų tinkama, ji negali būti antraeilė kitoms tos pačios emisijos dalims. Laikoma, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) yra neantraeilė kitų tos pačios emisijos dalių (ar dalies dalių) atžvilgiu, jeigu pagal mokėjimo prioritetą, taikomą pateikus vykdymo nurodymą, kaip numatyta prospekte, jokiai kitai emisijos daliai (ar dalies daliai) nesuteikiamas prioritetas dėl mokėjimų (pagrindinės dalies ar palūkanų) gavimo tos dalies (ar dalies dalies) atžvilgiu ir taip tokia dalis (ar dalies dalis) tarp skirtingų struktūrinės emisijos dalių (ar dalies dalių) patiria nuostolį paskutinė. Struktūrinių emisijų atveju, kai prospekte numatyta, kad reikia pateikti pagreitinimo ir vykdymo nurodymą, emisijos dalies (ar dalies dalies) neantraeiliškumas turi būti užtikrintas ir pagal pagreitinimo, ir pagal vykdymo nurodymo mokėjimų pirmenybę.“

c)

Devintoje dalyje (antraštė „Išleidimo“ vieta) 7 išnaša (pirma išnaša toje dalyje) pakeičiama taip:

d)

Dešimta dalis (antraštės „Atsiskaitymo procedūros“ pirma pastraipa) pakeičiama taip:

„Skolos priemonė turi būti perleidžiama nematerialiu pavidalu. Ji turi būti laikoma ir už ją atsiskaitoma euro zonoje, per Eurosistemos sąskaitą arba VPAS, kuri atitinka ECB nustatytus standartus, kad jos įforminimui ir realizavimui būtų taikoma valstybės narės teisė.“

e)

Dvyliktoje dalyje (antraštės „Priimtinos rinkos“ vienintelė pastraipa) 13 išnaša pakeičiama taip:

f)

Penkiolikta dalis (antraštės „Emitento (garanto) įsteigimo vieta“ antra pastraipa) pakeičiama taip:

„Garantas turi būti įsteigtas EEE, nebent garantijos nereikia antrinę rinką turinčio turto griežtiems kredito standartams nustatyti, kaip nustatyta 6.3.2 skirsnyje.“

a)

Antros dalies (antraštės „Kredito reikalavimai“ pirmoji pastraipa) antra įtrauka pakeičiama taip:

„Skolininko (garanto) rūšis. Tinkami skolininkai ir garantai yra nefinansinės korporacijos (18), viešojo sektoriaus subjektai ir tarptautinės ar supranacionalinės institucijos. Kiekvienas skolininkas yra individualiai ir atskirai atsakingas už visišką atitinkamo kredito reikalavimo grąžinimą (bendrieji skolininkai, solidariai atsakingi už individualius kredito reikalavimus, yra netinkami).

b)

Antros dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:

„Skolininko ir garanto įsteigimo vieta. Skolininkas turi būti įsteigtas euro zonoje. Garantas taip pat turi būti įsteigtas euro zonoje, nebent garantijos nereikia antrinės rinkos neturinčio turto griežtiems kredito standartams nustatyti, kaip nustatyta 6.3.3 skirsnyje. Šis reikalavimas netaikomas tarptautinėms ar supranacionalinėms institucijoms.“

c)

Antros dalies ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„Kredito standartai. Kredito reikalavimų kokybė vertinama pagal skolininko arba garanto atitinkamą kreditingumą. Kredito reikalavimai turi atitikti griežtus kredito standartus, nustatytus EKVS taisyklėse antrinės rinkos neturinčiam turtui, kaip nustatyta 6.3.3 skirsnyje.“

d)

Antros dalies septinta įtrauka pakeičiama taip:

„Taikoma teisė. Kredito reikalavimo sutarčiai bei kitos sandorio šalies ir NCB sutarčiai dėl kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu („panaudojimo įkaitu sutarčiai“) turi būti taikoma valstybės narės teisė. Be to, negali būti taikomos daugiau kaip dvi skirtingos teisės: a) kitai sandorio šaliai, b) kreditoriui, c) skolininkui, d) garantui (jei taikytina), e) kredito reikalavimo sutarčiai ir f) turto panaudojimo įkaitu sutarčiai.“

e)

Antros dalies aštuntoje įtraukoje 20 išnaša pakeičiama taip:

f)

Trečios dalies (antraštės „Antrinės rinkos neturinčios mažmeninės hipoteka užtikrintos skolos priemonės“ pirma pastraipa) ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„Emitento įsteigimo vieta. Emitentas turi būti įsteigtas euro zonoje.“

g)

Trečios dalies šeštoje įtraukoje 22 išnaša pakeičiama taip:

a)

Po penktos dalies (antraštės „Tinkamo turto naudojimo taisyklės“ trečia pastraipa) įterpiama ši dalis:

„Pinigų politikos įgyvendinimo tikslais, ypač stebėdama, kaip laikomasi tinkamo turto naudojimo taisyklių dėl artimų ryšių, Eurosistema viduje dalijasi informacija apie turimas kapitalo dalis, kurią šiems tikslams suteikė priežiūros institucijos. Informacijai taikomi tokie pat slaptumo standartai, kokius taiko priežiūros institucijos.“

b)

Šešta dalis (antraštės „Tinkamo turto naudojimo taisyklės“ ketvirta pastraipa) pakeičiama taip:

„Pirmiau pateiktos nuostatos dėl artimų ryšių netaikomos: a) artimiems ryšiams tarp kitos sandorio šalies ir EEE viešojo sektoriaus subjekto, kuris turi teisę rinkti mokesčius, arba tuo atveju, kai EEE viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę rinkti mokesčius, yra skolos priemonės garantas; b) padengtoms bankų obligacijoms, išleistoms pagal kriterijus, nustatytus KIPVPS direktyvos 22 straipsnio 4 dalyje; arba c) atvejams, kai skolos priemonės yra apsaugotos specialiomis teisinėmis garantijomis, panašiomis į tas priemones, kurios nurodytos b punkte, pavyzdžiui, tokiais atvejais: i) antrinės rinkos neturinčių mažmeninių hipoteka užtikrintų skolos priemonių (MHUS), kurios nėra vertybiniai popieriai; arba ii) būsto nekilnojamojo turto paskolomis užtikrintų struktūrinių padengtų obligacijų (t. y. tam tikrų padengtų obligacijų, kurių Europos Komisija nepripažino atitinkančiomis KIPVPS), kurios atitinka visus turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams taikomus kriterijus, nustatytus 6.2 ir 6.3 skirsniuose, ir šiuos papildomus kriterijus (19):

c)

4 lentelė pakeičiama taip:

„4 lentelė

Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamas turtas

a)

Ketvirta dalis pakeičiama taip:

„IKVI šaltinio atžvilgiu vertinimas turi būti grindžiamas viešu reitingu. Eurosistema pasilieka teisę pareikalauti bet kokio paaiškinimo, kuris jos manymu yra reikalingas. Turtu užtikrintų vertybinių popierių reitingai turi būti paaiškinti viešai prieinamoje kredito reitingų ataskaitoje, t. y. išsamioje ikiprekybinėje arba naujos emisijos ataskaitoje, kurioje, inter alia, pateikiama išsami struktūrinių ir teisinių aspektų analizė, išsamus bendrojo užtikrinamojo įkaito įvertinimas, sandorio dalyvių analizė bei visų kitų svarbių sandorio aspektų analizė. Be to, IKVI turi skelbti reguliarias turtu užtikrintų vertybinių popierių priežiūros ataskaitas. Šių ataskaitų skelbimas turi atitikti atkarpų mokėjimų dažnumą ir laiką. Šiose ataskaitose turėtų būti bent jau atnaujinami esminiai sandorio duomenys (pvz., užtikrinamojo įkaito sudėtis, sandorio dalyviai, kapitalo struktūra) ir veiklos duomenys.“

b)

Penkta dalis pakeičiama taip:

„Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalų reikalavimą griežtiems kredito standartams (jos taikoma „kredito kokybės minimali riba“), apibrėžiama kaip „vienos A“ kredito vertinimas (23). Eurosistema laiko, kad jei įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienerius metus yra 0,10 %, ji atitinka „vienos A“ kredito vertinimą ir turi būti reguliariai peržiūrima. EKVS vadovaujasi Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD) (24) pateikto įsipareigojimų neįvykdymo atvejo apibrėžtimi. Eurosistema skelbia žemiausią privalomą kredito kokybės minimalią ribą atitinkantį reitingą kiekvienai pripažintai IKVI, neprisiimdama jokios atsakomybės už savo IKVI įvertinimą, kuris taip pat turi būti reguliariai peržiūrimas. Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalų reikalavimą griežtiems kredito standartams, apibrėžiama kaip „trijų A“ kredito vertinimas (25) emisijos metu. Eurosistemos minimali „vienos A“ riba turi būti išlaikyta per visą turtu užtikrinto vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.

c)

Septinta dalis pakeičiama taip:

„Turtas, kurį išleido arba garantavo subjektai, kuriems pagal Sutarties 75 straipsnį ES arba ES valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis, gali būti išbrauktas iš tinkamo turto sąrašo.“

a)

Pirmos dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„Turtu užtikrintų vertybinių popierių IKVI kredito vertinimas: Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, išleistiems 2010 m. kovo 1 d. arba vėliau, Eurosistema reikalauja ne mažiau kaip dviejų kredito vertinimų iš bet kurių pripažintų IKVI konkrečiai emisijai. Šių vertybinių popierių tinkamumui apibrėžti taikoma „antrojo geriausio taisyklė“, kuri reiškia, kad turtu užtikrintų vertybinių popierių kredito kokybės minimalią ribą turi atitikti ne tik geriausias, bet ir antrasis geriausias esamas IKVI kredito vertinimas. Pagal šią taisyklę, kad vertybiniai popieriai būtų tinkami, Eurosistema reikalauja, kad abu kredito vertinimai būtų „AAA“/„Aaa“ lygio emisijos metu ir „vienos A“ lygio per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.

Kad vertybiniai popieriai išliktų tinkami, nuo 2011 m. kovo 1 d. visi turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, nesvarbu, kada jie buvo išleisti, privalo turėti ne mažiau kaip du kredito vertinimus iš bet kurios pripažintos IKVI konkrečiai emisijai ir turi būti vykdoma antrojo geriausio taisyklė.

Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų iki 2010 m. kovo 1 d., kurie turi tik vieną kredito vertinimą, atveju antras vertinimas turi būti gautas iki 2011 m. kovo 1 d. Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų iki 2009 m. kovo 1 d., abu kredito vertinimai turi atitikti „vienos A“ lygį per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę. Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d., pirmasis kredito vertinimas turi atitikti „AAA“/„Aaa“ lygį emisijos metu ir „vienos A“ lygį per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę, o antrasis kredito vertinimas turi atitikti „vienos A“ lygį tiek emisijos metu (26), tiek ir per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.

Turtu užtikrintų vertybinių popierių pakeičiamos tęstinės emisijos (fungible tap issuances) laikomos naujomis turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijomis. Visi su tuo pačiu ISIN kodu išleisti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai turi atitikti tuos tinkamumo kriterijus, kurie taikomi vėliausios pakeičiamos tęstinės emisijos metu. Jeigu pakeičiamų tęstinių emisijų turtu užtikrinti vertybiniai popieriai neatitinka tinkamumo kriterijų, taikomų vėliausios pakeičiamos tęstinės emisijos metu, visi su tuo pačiu ISIN kodu išleisti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai laikomi netinkamais. Ši taisyklė netaikoma toms turtu užtikrintų vertybinių popierių pakeičiamoms tęstinėms emisijoms, kurios buvo Eurosistemos tinkamo turto sąraše 2010. gada 10. oktobris, jei vėliausia tęstinė emisija įvyko iki tos dienos. Nepakeičiamos tęstinės emisijos laikomos skirtingais turtu užtikrintais vertybiniais popieriais.

b)

Pirmos dalies trečios įtraukos trečias punktas pakeičiamas taip:

„Garantijai turi būti taikoma ES valstybės narės teisė, ji turi būti teisėta, saistanti ir vykdytina garanto atžvilgiu.“

c)

Antros dalies pirmos įtraukos įžanga pakeičiama taip:

„euro zonos viešojo sektoriaus emitentai arba garantai: jei antrinę rinką turintį turtą išleido arba garantavo regioninė valdžia, vietos valdžia arba viešojo sektoriaus subjektas (VSS), įsteigti euro zonoje kaip apibrėžta KRD, taikoma tokia procedūra:“

d)

Antros dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„Emitentai arba garantai, kurie yra euro zonos nefinansinės korporacijos: jei euro zonoje įsteigtų nefinansinių korporacijų išleistam ir (arba) garantuotam antrinę rinką turinčiam turtui (27) negali būti nustatyti griežti kredito standartai, remiantis IKVI atliktu emisijos, emitento arba garanto kredito vertinimu, bus taikomos EKVS taisyklės kredito reikalavimams ir kitoms sandorio šalims leidžiama taikyti savo pačių vidaus reitingais pagrįstą sistemą (VRPS), NCB vidines kredito vertinimo sistemas (VKVS) arba trečiųjų šalių priemones reitingui nustatyti. Nefinansinių korporacijų išleistos nereitinguotos antrinę rinką turinčios skolos priemonės neįtraukiamos į antrinę rinką turinčio tinkamo turto viešą sąrašą.

a)

Penktos dalies pirmos įtraukos („Viešajam sektoriui priklausantys skolininkai arba garantai“) ii punkte 35 išnaša pakeičiama taip:

b)

Penktos dalies pirmos įtraukos iii punkte 36 išnaša pakeičiama taip:

c)

Penktos dalies antros įtraukos („Nefinansinėms korporacijoms priklausantys skolininkai arba garantai“) 37 išnaša (pirma išnaša toje įtraukoje) pakeičiama taip:

d)

Šeštos dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:

„Garantijai turi būti taikoma ES valstybės narės teisė, ji turi būti teisėta, saistanti ir vykdytina garanto atžvilgiu.“

a)

Trečia įtrauka pakeičiama taip:

„Eurosistema riboja kredito įstaigos arba bet kokio kito subjekto, su kuriuo kredito įstaiga yra susijusi artimais ryšiais, kaip nustatyta 6.2.3 skirsnyje, išleistų nepadengtų skolos priemonių naudojimą. Tokį turtą kita sandorio šalis gali naudoti kaip įkaitą tik jei tokiam įkaitui Eurosistemos nustatyta vertė po įvertinimo mažesne nei rinkos verte pritaikymo neviršija 10 % visos tos kitos sandorio šalies pateikto įkaito vertės po įvertinimo mažesne nei rinkos verte. Šis apribojimas netaikomas tokiam turtui, kurį garantavo viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę nustatyti mokesčius, arba jis netaikomas, jeigu turto vertė po įvertinimo mažesne nei rinkos verte neviršija 50 milijonų EUR. Dviejų ar daugiau tokį turtą išleidusių emitentų susijungimo arba artimų ryšių tarp tokių emitentų atsiradimo atveju šie emitentai šio apribojimo kontekste yra laikomi viena emitentų grupe ne ilgiau kaip vienerius metus nuo susijungimo arba artimų ryšių atsiradimo dienos.“

b)

6 lentelėje 4 išnaša pakeičiama taip:

a)

Antroje dalyje 52 išnaša pakeičiama taip:

b)

Trečioje dalyje 53 išnaša pakeičiama taip:

—

įstaigai leidžiama atlikti tik specialios paskirties funkcijas,

—

įstaigai draudžiama atlikti aktyvias banko funkcijas konkuruojant su kitomis kredito įstaigomis, ir (arba)

—

įstaiga yra teisiškai įsipareigojusi numatyti visus pritrauktus indėlius skirti kaip pagalbą regiono ir (arba) tarptautinei plėtrai.

a)

Septintoje dalyje (antraštės „Atsargų apskaičiavimas“ antra pastraipa) 7 išnaša pakeičiama taip:

b)

9 intarpe (*) išnaša pakeičiama taip:

a)

„Artimų ryšių“ apibrėžtis pakeičiama taip:

„Artimi ryšiai (Close links): situacija, kai kita sandorio šalis yra susijusi su tinkamo turto emitentu, skolininku arba garantu taip, kad: a) kita sandorio šalis tiesiogiai arba netiesiogiai, per vieną ar daugiau iš kitų įmonių, turi 20 % arba daugiau emitento, skolininko arba garanto kapitalo, arba b) emitentas, skolininkas arba garantas tiesiogiai arba netiesiogiai, per vieną ar daugiau iš kitų įmonių, turi 20 % arba daugiau kitos sandorio šalies kapitalo, arba c) trečioji šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau iš kitų įmonių turi daugiau kaip 20 % kitos sandorio šalies kapitalo ir daugiau kaip 20 % emitento, skolininko arba garanto kapitalo.“

b)

„Kredito įstaigos“ apibrėžtis pakeičiama taip:

„Kredito įstaiga (Credit institution): kredito įstaiga pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos (nauja redakcija) (31) 2 straipsnį ir 4 straipsnio 1 dalį, kaip įgyvendinta nacionalinėje teisėje, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba kita kredito įstaiga pagal Sutarties 123 straipsnio 2 dalį, kuriai taikoma priežiūra yra panaši į kompetentingos nacionalinės institucijos priežiūrą.

c)

„Elektroninių pinigų“ apibrėžtis išbraukiama.

d)

Įterpiama „Likvidumo palaikymo vykdant sandorius turtu užtikrintais vertybiniais popieriais“ apibrėžtis:

„Likvidumo palaikymas vykdant turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorius: bet koks struktūrinis metodas, kuris gali būti naudojamas sandorio metu galinčiam susidaryti laikinam pinigų srauto trūkumui padengti.“

e)

„Priemonių reitingui nustatyti“ apibrėžtis pakeičiama taip:

„Priemonės reitingui nustatyti (PRN) ( Rating tools (RTs) ): EKVS numatytas kredito kokybės vertinimo šaltinis, pateiktas subjektų, kurie vertina skolininkų kredito kokybę, pirmiausia sistemiškai ir mechaniškai naudodami kiekybinius modelius ir remdamiesi, be kitos informacijos, audituotomis sąskaitomis, kurių atliktas kredito vertinimas neskirtas skelbti viešai. Prieš jiems tampant EKVS dalimi, Eurosistema kiekvieną tokį subjektą turi atskirai patvirtinti esant tinkamą.“

f)

„Sutarties“ apibrėžtis pakeičiama taip:

„Sutartis: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“.

a)

1 skirsnyje po Reglamento (EB) Nr. 2533/98 pavadinimo pridedama ši (*) išnaša:

b)

2 skirsnio pirma dalis pakeičiama taip:

„2008 m. gruodžio 19 d. Europos centrinio banko reglamento (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2008/32) (32) tikslas – leisti ECB ir, pagal ECBS statuto 5 straipsnio 2 dalį, NCB, kurie pagal galimybes atlieka šį darbą, rinkti statistinę medžiagą, reikalingą ECBS uždaviniams įgyvendinti ir pirmiausia jos uždaviniui nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. Pagal Reglamentą ECB/2008/32 surinkta statistinė informacija naudojama nustatyti pinigų finansinių institucijų (PFI) sektoriaus konsoliduotą balansą, kurio pagrindinis tikslas – suteikti ECB visapusišką statistinę informaciją apie pinigų pokyčius, apimančius PFI, esančių dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurios laikomos viena ekonomine teritorija, suvestinį finansinį turtą ir įsipareigojimus.

c)

2 skirsnio ketvirta dalis pakeičiama taip:

„Antra, Reglamente ECB/2008/32 nustatytais atskaitomybės įsipareigojimais turi būti laikomasi skaidrumo ir teisinio tikrumo principų. Taip yra todėl, kad tas reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visoje euro zonoje. Jis tiesiogiai nustato įpareigojimus fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems ECB gali taikyti sankcijas, jeigu netenkinami ECB atskaitomybės reikalavimai (žr. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnį). Todėl atskaitomybės įsipareigojimai yra aiškiai apibrėžti, o bet kurie ECB nuožiūra atliekami veiksmai tikrinant arba privalomai renkant statistinę informaciją yra pagrįsti aiškiais principais. Trečia, ECB turi kuo labiau sumažinti atskaitomybės naštą pagal ECBS statistikai taikomus rengimo, teikimo ir platinimo statistinius principus (žr. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnio a punktą). Šie principai plačiau apibrėžti ECBS viešajame įsipareigojime dėl Europos statistikos, kuris skelbiamas ECB tinklavietėje.“

d)

2 skirsnio penkta dalis pakeičiama taip:

„Todėl pagal Reglamentą ECB/2008/32 NCB surinkta statistinė medžiaga naudojama ir atsargų bazei apskaičiuoti pagal 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos centrinio banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) (33).

e)

2 skirsnio šešta dalis pakeičiama taip:

„Reglamente ECB/2008/32 bendrais bruožais apibūdinama tik faktinė atskaitingoji visuma, jos atskaitomybės įsipareigojimai ir principai, pagal kuriuos ECB ir NCB paprastai įgyvendina savo įgaliojimus tikrinti arba privalomai rinkti statistinę informaciją. Statistinės informacijos elementai, kurie turi būti pateikiami siekiant įvykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, ir būtinieji standartai, kurių turi būti laikomasi, nustatyti Reglamento ECB/2008/32 I–IV prieduose.“

f)

3 skirsnis pakeičiamas taip:

„PFI apima Sąjungos teisėje apibrėžtos rezidentės kredito įstaigos ir visos kitos rezidentės finansų įstaigos, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFI, bei savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius. ECB, remdamasis šiuo apibrėžimu ir klasifikavimo principais, nustatytais Reglamento ECB/2008/32 I priede, sudaro ir tvarko institucijų sąrašą. Šio PFI sąrašo statistikos tikslais sudarymo ir tvarkymo įgaliojimai priklauso ECB vykdomajai valdybai. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro PFI rezidenčių euro zonoje visuma. NCB turi teisę pagal Reglamento ECB/2008/32 8 straipsnį taikyti išimtis mažoms PFI. Šios išimtys leidžia NCB taikyti „mažųjų atskyrimo“ metodą.“

g)

4 skirsnis pakeičiamas taip:

„Konsoliduotam balansui parengti faktinė atskaitingoji visuma rezidentė turi kiekvieną mėnesį teikti su jų balansu susijusią statistinę informaciją. Papildoma informacija teikiama kartą per ketvirtį. Statistinė informacija, kurią reikia pateikti, išsamiau apibūdinta Reglamento ECB/2008/32 I priede. Atitinkamus statistinius duomenis renka NCB; jie turi nustatyti atskaitomybės tvarką, kurios būtina laikytis.

Reglamentas ECB/2008/32 netrukdo NCB iš faktinės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją, būtiną ECB statistiniams reikalavimams įvykdyti, pagal platesnę statistinės atskaitomybės sistemą, kurią savo atsakomybe nustato NCB, vadovaudamiesi Sąjungos arba nacionaline teise arba nustatyta praktika ir kuri naudojama kitiems statistiniams tikslams. Tačiau tai turėtų būti daroma nepažeidžiant statistinių reikalavimų, nustatytų Reglamente ECB/2008/32, vykdymo. Konkrečiais atvejais ECB gali pasinaudoti tokiais tikslais surinkta statistine informacija savo reikalavimams įvykdyti.

NCB pritaikius pirmiau minėtą išimtį, atitinkamoms mažoms PFI taikomi sumažinti atskaitomybės įsipareigojimai (numatantys, inter alia, tik ketvirtinę atskaitomybę), kurie yra būtini privalomųjų atsargų atžvilgiu ir kurie nustatyti Reglamento ECB/2008/32 III priede. Reikalavimai toms mažoms PFI, kurios nėra kredito įstaigos, yra nustatyti minėto reglamento 8 straipsnyje. Tačiau PFI, kurioms nustatyta išimtis, gali nuspręsti vykdyti visus atskaitomybės reikalavimus.“

h)

5 skirsnio pirma–aštunta dalys pakeičiamos taip:

„Siekiant sumažinti atskaitomybės naštą ir išvengti dubliavimo renkant statistinę informaciją, su balansu susijusi statistinė informacija, kurią PFI teikia pagal Reglamentą ECB/2008/32, naudojama ir atsargų bazei apskaičiuoti pagal Reglamentą ECB/2003/9.

Atskaitingieji agentai statistiniais tikslais turi pateikti duomenis savo atitinkamam NCB pagal žemiau pateiktos 1 lentelės, kuri yra Reglamento ECB/2008/32 III priede, struktūrą. 1 lentelėje ženklu „*“ pažymėtus langelius atskaitingosios institucijos naudoja savo atsargų bazei apskaičiuoti (žr. 7 skyriaus 9 intarpą).

Siekiant teisingai apskaičiuoti atsargų bazę, kuriai taikoma teigiama atsargų norma, reikia pateikti išsamų paskirstymą nurodant sutarto nuo 2 metų termino indėlius, įspėjamojo nuo 2 metų laikotarpio indėlius, kredito įstaigų atpirkimo įsipareigojimus („vidaus“ ir „kitų dalyvaujančių valstybių narių“) „PFI“, „kredito įstaigoms, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ bei „valdžios“ sektoriams ir „likusiam pasauliui“.

Be to, atsižvelgiant į nacionalines surinkimo sistemas ir nepažeidžiant Reglamente ECB/2008/32 nustatytų PFI balanso apibrėžčių ir klasifikavimo principų visapusiško laikymosi, kredito įstaigos, kurioms taikomi atsargų reikalavimai, gali pateikti kitus atsargų bazei apskaičiuoti reikalingus duomenis, išskyrus duomenis apie perleidžiamas priemones, pagal 1a lentelę, jei tai neturės įtakos 1 lentelėje nurodytoms paryškintoms pozicijoms.

Reglamento ECB/2008/32 III priede pateikiamos konkrečios ir pereinamojo laikotarpio nuostatos ir sąlygos dėl susijungimų, kuriuose dalyvauja kredito įstaigos, privalomųjų atsargų sistemos taikymo atžvilgiu.

Reglamento ECB/2008/32 III priede pateikiama ir mažų kredito įstaigų atskaitomybės schema. Mažos kredito įstaigos turi pateikti bent jau ketvirtinius duomenis, reikalingus atsargų bazei apskaičiuoti pagal 1a lentelę. Šios įstaigos užtikrina, kad atskaitomybė pagal 1a lentelę visiškai atitinka 1 lentelėje taikomas apibrėžtis ir klasifikacijas. Mažų įstaigų trijų atsargų laikymo laikotarpių atsargų bazės duomenys skaičiuojami remiantis NCB surinktais ketvirčio pabaigos duomenimis.

III priede taip pat pateiktos nuostatos dėl kredito įstaigų kaip grupės atskaitomybės agreguotu pagrindu. Gavusios ECB leidimą, vienoje nacionalinėje teritorijoje esančios kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, gali teikti statistinius duomenis apie savo konsoliduotą atsargų bazę kaip grupė, jeigu visos susijusios įstaigos yra atsisakiusios pasinaudoti bendros nuolaidos atėmimu iš privalomųjų atsargų reikalavimo. Tačiau bendros nuolaidos atėmimo galimybe gali pasinaudoti tik visa grupė. Jeigu kredito įstaigų grupei yra leista laikyti privalomąsias atsargas per tarpininką, bet ji neteikia tokios atskaitomybės kaip grupė, atitinkamas NCB gali leisti tarpininkui teikti agreguotą statistinę atskaitomybę (išskyrus dėl atsargų bazės) šios kredito įstaigų grupės vardu. Tokiu atveju bendros nuolaidos atėmimo galimybę išlaiko kiekviena grupės narė. Visos susijusios įstaigos į ECB PFI sąrašą įtraukiamos atskirai.

Be to, šiame priede nurodytos nuostatos, taikytinos kredito įstaigų jungimosi atveju. Sąvokos „susijungimas“, „susijungiančiosios įstaigos“ ir „įsigyjančioji įstaiga“ vartojamos Reglamento ECB/2003/9 1 straipsnyje nurodyta reikšme. Įsigyjančiosios įstaigos laikymo laikotarpio, per kurį įvyksta susijungimas, privalomųjų atsargų reikalavimas turi būti skaičiuojamas ir vykdomas minėto reglamento 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigyjančiosios įstaigos vienas po kito einančių atsargų laikymo laikotarpių privalomosios atsargos skaičiuojamos remiantis atsargų baze ir statistine informacija pagal konkrečias taisykles (žr. Reglamento ECB/2008/32 III priede pateiktą lentelę), jei taikoma. Kitais atvejais taikomos įprastos statistinės informacijos pateikimo ir privalomųjų atsargų skaičiavimo taisyklės, pateiktos Reglamento ECB/2003/9 3 straipsnyje. Be to, atitinkamas NCB gali leisti įsigyjančiajai įstaigai įvykdyti savo įsipareigojimą teikti statistinę informaciją taikant laikinąją tvarką. Ši nuostata, leidžianti nukrypti nuo įprastų atskaitomybės procedūrų, turi būti taikoma kuo trumpiau ir bet kuriuo atveju ji negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius nuo susijungimo momento. Ši išimtis nepažeidžia įsigyjančiosios įstaigos prievolės savo atskaitomybės įsipareigojimus vykdyti pagal Reglamentą ECB/2008/32 ir, jei taikoma, prisiimti susijungiančiųjų įstaigų atskaitomybės įsipareigojimus.“

i)

6 skirsnis pakeičiamas taip:

„Pats ECB ir NCB paprastai pagal savo kompetenciją tikrina ir privalomai renka statistinę informaciją, kai nesilaikoma būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisų standartų. Šie būtinieji standartai yra nustatyti Reglamento ECB/2008/32 IV priede.“

j)

7 skirsnis pakeičiamas taip:

„Kadangi pagal ECBS statuto 34 straipsnio 1 dalį reglamentas nesuteikia jokių teisių ir nenumato jokių įpareigojimų valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis (ECBS statuto 42 straipsnio 1 dalis), bei Danijai (Protokolo dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su Danija, 2 straipsnis) ir nėra taikytinas Jungtinei Karalystei (Protokolo dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, 8 straipsnis), Reglamentas ECB/2008/32 taikomas tik dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Tačiau ECBS statuto 5 straipsnis dėl ECB ir NCB kompetencijos statistikos srityje ir Reglamentas (EB) Nr. 2533/98 taikomi visose valstybėse narėse. Jie kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies antra ir trečia įtraukomis taip pat reiškia nedalyvaujančių valstybių narių įpareigojimą nacionaliniu lygiu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurios, jų nuomone, yra tinkamos statistinei informacijai, kurios reikia ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti, rinkti ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Šis įpareigojimas aiškiai išdėstytas Reglamento (EB) Nr. 2533/98 4 straipsnyje ir konstatuojamosios dalies 17 punkte. Siekiant skaidrumo šis specialus įpareigojimas pakartotas Reglamento ECB/2008/32 konstatuojamosiose dalyse.“

k)

Lentelė pakeičiama taip:

„1 lentelė

Mėnesinės atsargos (34)

a)

1 skirsnio įžanginėje dalyje 1 ir 2 išnašos pakeičiamos taip:

b)

1 skirsnio a punkto trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Už užtikrinamojo turto naudojimo taisyklių pažeidimą (39) finansinės baudos apskaičiuojamos pagal netinkamo turto (arba turto, kurio kita sandorio šalis negali naudoti) sumą: i) kurią kita sandorio šalis pateikė NCB arba ECB, arba ii) kurios kita sandorio šalis neatsiėmė per 20 darbo dienų po įvykio, po kurio tinkamas turtas tapo netinkamas arba toliau negalėjo būti naudojamas kitos sandorio šalies, ją padauginus iš koeficiento 1/360.

c)

2.1 skirsnio antra dalis pakeičiama taip:

„Nepažeidžiant 2.3 skirsnio, šios finansinės baudos ir laikino teisių sustabdymo priemonės taikomos ir bet kokiam kitam vėlesniam pažeidimui, padarytam per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį.“

d)

2.2 skirsnio antra dalis pakeičiama taip:

„Nepažeidžiant 2.3 skirsnio, šios finansinės baudos ir laikino teisių sustabdymo priemonės taikomos ir bet kokiam kitam vėlesniam pažeidimui, padarytam per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį.“

a)

Vienintelės dalies ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„V kategorijai priskirtoms atskiroms skolos priemonėms taikoma speciali 16 % iš rinkos vertės išskaitoma dalis nepriklausomai nuo termino ar atkarpos struktūros.“

b)

Vienintelės dalies penkta įtrauka pakeičiama taip:

„Atskiriems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, padengtoms bankų obligacijoms (stambių emisijų padengtoms bankų obligacijoms, tradicinėms padengtoms bankų obligacijoms ir kitoms padengtoms bankų obligacijoms) ir neužtikrintoms kredito įstaigų skolos priemonėms, kurios teoriškai yra vertinamos pagal 6.5 skirsnį, taikomas papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte. Ši iš rinkos vertės išskaitoma dalis tiesiogiai taikoma teoriškai vertinant atskiras skolos priemones, pritaikant įvertinimo sumažinimą 5 %.“

c)

6 lentelė pakeičiama taip:

„6 lentelė

Apyvartinio turto likvidumo kategorijos (7)

d)

Vienintelės dalies septinta įtrauka pakeičiama taip:

„Apyvartinėms į I–IV likvidumo kategorijas įtrauktoms skolos priemonėms su kintamųjų palūkanų atkarpa (12) taikoma iš rinkos vertės išskaitoma dalis yra tokia pati kaip ir atitinkamos likvidumo ir kredito kokybės kategorijos fiksuotosios atkarpos priemonėms nuo nulio iki vienerių metų termino intervale.

e)

7 lentelė pakeičiama taip:

„7 lentelė

Antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui taikomo įvertinimo mažesne nei rinkos verte lygiai