7.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/3

1.1.

2011 m. spalio 20 d. Komisija pritarė keturiems pirmiau minėtiems pasiūlymams keisti direktyvas 2004/39/EB (6) ir 2003/6/EB (7), kuriais siekiama užtikrinti finansų rinkų efektyvumą, vientisumą, atsparumą ir skaidrumą. Konkrečiai, pasiūlyta FPRD pakeičiamos Direktyvos 2004/39/EB nuostatos, reglamentuojančios galimybę užsiimti investicinių įmonių, reguliuojamų rinkų ir duomenų paslaugų teikėjų veikla, jų valdymo ir priežiūros sistemą, investicinių paslaugų teikimą ir trečiųjų šalių įmonių investicinių paslaugų teikimą per filialą. Pasiūlytu FPRR patobulinama Direktyva 2004/39/EB ir nustatomos naujos taisyklės dėl prekybos duomenų atskleidimo, sandorių duomenų atskleidimo, privalomos prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis organizuotos prekybos vietose, nediskriminuojančios galimybės naudotis tarpuskaitos priemonėmis, specialių priežiūros veiksmų, susijusių su finansinėmis priemonėmis ir išvestinių finansinių priemonių pozicijomis, ir filialo neturinčių trečiųjų šalių įmonių paslaugų teikimo. Pasiūlytu PRR pakeičiama Direktyva 2003/6/EB. Pasiūlyta MRD, paremta Sutarties 83 straipsnio 2 dalimi, reikalaujama, kad už sunkiausias piktnaudžiavimo rinka formas valstybės narės nustatytų mažiausius baudžiamųjų sankcijų dydžius.

1.2.

ECB pritaria pasiūlytoms priemonėms pagerinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą, kuris yra svarbus žingsnis stiprinant investuotojų apsaugą ir kuriant patikimesnę bei saugesnę finansų sistemą Europos Sąjungoje.

2.1.

Pasiūlyta sistema padės padidinti teisinį tikrumą, apribojant valstybių narių galimybes pasirinkti ir veikimo laisvę, ir sumažins rinkos iškraipymo ir galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas riziką. ECB pritaria didesniam dviejų tiesiogiai taikomų reglamentų ir direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų suderinimui, nes tai užtikrina vienodas sąlygas ir palyginamas būtinąsias administracinių priemonių, sankcijų ir baudų bei baudžiamųjų sankcijų taisykles.

2.2.

ECB ypač pritaria bendro Europos teisės aktų rinkinio visoms finansinėms institucijoms (8) parengimui, nes tai skatina sklandų bendros rinkos veikimą Sąjungoje ir sudaro sąlygas geresnei finansinei integracijai Europoje (9). Be to, kaip pažymėta ankstesnėse nuomonėse (10), ECB rekomenduoja užtikrinti, kad įprastinė teisėkūros procedūra būtų taikoma tik pagrindiniams principams, atspindintiems pagrindinius politinius pasirinkimus ir esminius dalykus, o techninės nuostatos turėtų būti priimtos kaip deleguotieji ar įgyvendinimo aktai pagal Sutarties 290 ir 291 straipsnius, prireikus Europos priežiūros institucijoms (EPI) (11) pirma parengus reguliavimo ar įgyvendinimo standartų projektus. Šiame kontekste, atsižvelgiant į deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų kaip esminės bendro Europos teisės aktų rinkinio sudėtinės dalies svarbą, ECB tikisi, kad prireikus ir tinkamu laiku su juo bus konsultuojamasi dėl šių pasiūlytų Sąjungos aktų (12).

2.3.

Be to, ECB rekomenduoja užtikrinti Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų suderinamumą visuose sektoriuose.

3.1.

ECB pritaria, kad pasiūlyta sistema sustiprinami ir suderinami investicinių įmonių ir finansinių priemonių rinkų priežiūros institucijų įgaliojimai bei jų tyrimo įgaliojimų vykdymas (13), ypatingą dėmesį teikiant tarptautiniam bendradarbiavimui (14). Tvarkingam finansinių priemonių rinkų veikimui ypač svarbu, kad Sąjungoje veikiančios kompetentingos institucijos sukurtų gerai aprūpintų ir įgaliotų priežiūros institucijų, kurios galėtų spręsti rinkoje atsirandančių nepageidaujamų tendencijų, veiksmų ar grėsmių problemas, tinklą. Šiuo požiūriu ECB pritaria svarbiam Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) vaidmeniui pasiūlytoje sistemoje, ypač pagalbos ir koordinavimo funkcijų bei techninių standartų rengimo srityje. Be to, nacionalinių kompetentingų institucijų pareiga bendradarbiauti su EVPRI ir teikti jai visą reikalingą informaciją skatins suderintą pasiūlytų reglamentų taikymą ir vienodas sąlygas Sąjungoje. Šiuo požiūriu, kaip pažymėta ankstesnėse nuomonėse (15), ECB siūlo patobulinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija Europos finansinės priežiūros sistemoje ir tarp priežiūros institucijų ir ECBS centrinių bankų, įskaitant ECB, kai ši informacija yra svarbi atitinkamų jų uždavinių vykdymui (16).

3.2.

Kaip numatyta pasiūlytoje sistemoje, taip pat būtina, kad kompetentingos institucijos bendradarbiautų su tos pačios valstybės narės kitomis institucijomis (17). Be to, siekiant užtikrinti, kad bus tinkamai atsižvelgta į rizikos ribojimo makrolygiu aspektą, ECB rekomenduoja nustatyti ir patobulinti atitinkamas bendradarbiavimo su rizikos ribojimo makrolygiu institucijomis procedūras, kai reikia įvertinti grėsmes finansų sistemos stabilumui (18). Tai gali reikšti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą su nacionalinėmis rizikos ribojimo makrolygiu institucijomis (19) arba, kitais atvejais – EVPRI bendradarbiavimą su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) (20). Šiuo požiūriu būtų tikslinga numatyti tokį bendradarbiavimą, kai bus peržiūrimas Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 (21).

3.3.

Pasiūlymas sustiprinti administracinių sankcijų tvarką nustatant sąrašą minimalių administracinių priemonių ir sankcijų, kurias gali taikyti kompetentingos institucijos, yra tinkamas būdas užtikrinti vienodus standartus visoje Sąjungoje, kartu paliekant nacionaliniams įstatymų leidėjams diskreciją suteikti kompetentingoms institucijoms papildomų sankcijų taikymo įgaliojimų, ypač – numatyti didesnes administracines pinigines sankcijas (22). Be to, siekiant užtikrinti Sąjungoje priimtų administracinių sankcijų skaidrumą ir suderinamumą, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai ir EVPRI apie taikomas nacionalines taisykles ir bet kokius vėlesnius jų pakeitimus (23).

5.1.

ECB pritaria pasiūlytam skaidrumo reikalavimų iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo taikymui ne tik nuosavybės priemonėms, bet ir obligacijoms, struktūrizuotiems produktams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, daugiašalės prekybos sistemoje (DPS) arba OPS, taip pat išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios atitinka centrinės tarpuskaitos taikymo reikalavimus, kadangi tai patobulintų kainų sudarymą ir padėtų vertinti tokias priemones.

5.2.

Pasiūlytoje FPRD (24) ir pasiūlytame FPRR (25) numatytos nuostatos, kuriomis siekiama pagerinti skaidrumo informacijos duomenų konsolidavimą. Šiose nuostatose numatyta, kad „konsoliduotos informacinės juostos teikėjai“, vadovaudamiesi patvirtinta skelbimo sistema, rinks informaciją iš prekybos vietų, o tais atvejais, kai prekyba vykdoma ne prekybos vietose – iš investicinių įmonių. Komisijos nuomone, pasiūlytos nuostatos sudaro sąlygas konsoliduotos informacinės juostos teikėjams atsirasti (26). Nepaisant galimo šių komercinių sprendimų vystymosi, ECB mano, kad tinkamą skaidrumą galima deramai užtikrinti tik įsteigus vieną konsoliduotos informacinės juostos teikėją. Šiuo požiūriu ECB pažymi, kad Komisija teiks ataskaitą apie konsoliduotos informacinės juostos veikimą praktikoje ir, prireikus, teiks teisės akto pasiūlymą dėl vieno subjekto, administruojančio konsoliduotą informaciją po sandorio sudarymo, įsteigimo (27). Tačiau ECB mano, kad patirtis, įgyta nuo Direktyvos 2004/39/EB perkėlimo į nacionalinę teisę, parodė rinkos neveiksnumą duomenų konsolidavimo srityje, ir tai pateisintų teisės akto pasiūlymo šiems klausimams spręsti teikimą jau šiame etape.

7.1.

Skaidrumo ir pranešimų teikimo sistemoje nenumatyta išimtis sandoriams, kurių šalis yra ECBS centrinis bankas (29).

7.2.

ECB pažymi, kad sandorių, kuriuos centriniai bankai vykdo įgyvendindami atitinkamus savo įstatyminius tikslus ir uždavinius, atskleidimas neužtikrintų didesnio skaidrumo rinkai; dar daugiau, informacijos apie tokius sandorius atskleidimas – realiuoju laiku ar vėliau – gali labai pakenkti šių operacijų, ypač pinigų politikos arba užsienio valiutų operacijų srityse, veiksmingumui, o kartu – ir centrinių bankų vykdomiems šiems uždaviniams, kur savalaikiškumas ir konfidencialumas vaidina esminį vaidmenį. Be to, tam tikrų prekybos rūšių ir šios prekybos apimčių tam tikru metu atskleidimas leistų rinkos dalyviams nedelsiant suprasti, kad tai – ECBS centrinių bankų sandoriai, net jei nebūtų nurodytas jų pavadinimas. Todėl ECB labai rekomenduoja, kad ECBS centrinių bankų sandoriams skaidrumo reikalavimai būtų netaikomi (30).

7.3.

Tos pranešimų teikimo prievolės, kurios reikalauja, kad sandorių, kurių viena iš šalių yra ECBS narė, šalys teiktų visus susijusius duomenis kompetentingoms institucijoms, taip pat gali pakenkti ECB ir nacionalinių centrinių bankų konfidencialumo tvarkoms ir paneigti pagal Sutartį ECB suteiktų imunitetų tikslą, o ypač – ECB archyvų ir oficialios korespondencijos neliečiamumą (31), kadangi pranešimai kompetentingoms institucijoms gali būti teikiami ir kitų subjektų, pvz., prekybos vietų, patvirtintų ataskaitų teikimo mechanizmų ar sandorių duomenų saugyklų. Dėl šių priežasčių sandoriams, kurių šalis yra ECBS centrinis bankas, turėtų būti netaikomos ir pranešimų teikimo prievolės (32).

9.1.

Eurosistema jau yra pažymėjusi (35), kad būtina skubiai imtis veiksmų, kad Sąjungoje būtų įgyvendintas 2009 m. rugsėjį didžiojo dvidešimtuko (G20) įsipareigojimas, kad „ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos visos standartinių ne biržos išvestinių finansinių priemonių prekybos sutartys būtų sudaromos biržose arba, kai tinkama, elektroninėse prekybos platformose, ir jų tarpuskaitą atliktų pagrindinės sandorių šalys“; taip siekiama padidinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą, sumažinti sisteminę riziką ir apsaugoti nuo piktnaudžiavimo rinka.

9.2.

Šiame kontekste ECB pritaria nuostatoms (36), kuriomis įtvirtinamas reikalavimas, kad sąlygas atitinkančiomis ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis būtų prekiaujama tik reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS, o EVPRI suteikiami įgaliojimai nustatyti konkrečią tokios prekybos prievolės taikymo apimtį, atsižvelgiant į likvidumą (37). Tačiau ECB pažymi, kad tokį metodą gali tekti papildyti, siekiant įgyvendinti Finansinio stabilumo valdybos (angl. Financial Stability Board) rekomendaciją, kad „institucijos turėtų skatinti ir, prireikus, reglamentuoti, kad būtų plačiau naudojami standartiniai produktai ir standartiniai procesai“ (38). Todėl ECB mano, kad reguliari nestandartinių prekybos sutarčių sudarymo ne reguliuojamoje rinkoje, DPS ar OPS stebėsena turėtų būti vykdoma Sąjungos lygmeniu.

10.1.

Algoritminė prekyba (AP), įskaitant dažnus trumpalaikio pobūdžio prekybos sandorius (DTPPS), gali sąlygoti grėsmę likvidumui ir finansų rinkų veiksmingumui, ypač rinkoje esant įtampai. Todėl ECB pritaria pasiūlytiems daliniams Direktyvos 2004/39/EB pakeitimams, kuriais nustatomi tinkamos organizacinės prekybos vietų apsaugos priemonės, pvz., dėl prekybos pajėgumų, sistemos išjungiklių sukūrimo, sąlygų patekti į rinką sudarymo dažnus trumpalaikio pobūdžio prekybos sandorius vykdantiems prekiautojams ir investicinėms įmonėms, teikiančioms tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietų. Pasiūlytos nuostatos taip pat padės kompetentingoms institucijoms prižiūrėti ir stebėti AP ir DTPPS.

10.2.

Tačiau ECB mano, kad reguliavimo sistemoje turėtų būti aiškiai nustatyta, kad visi subjektai, kurie vykdo AP kaip profesionalią veiklą, turėtų būti laikomi investicinėmis įmonėmis, taigi jiems turėtų būti taikoma FPRD ir jų veiklą turėtų prižiūrėti ir stebėti kompetentingos institucijos (39). Užtikrinus visapusišką visų subjektų, vykdančių AP ir DTPPS kaip profesionalią veiklą, priežiūrą būtų apribota galimo pasiūlytų taisyklių apėjimo rizika.

10.3.

ECB pritaria pasiūlyto FPRR nuostatoms dėl pranešimų apie sandorius duomenų, kurie apima nuorodą kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, atsakingiems už sprendimą investuoti ir sandorio sudarymą, įvardyti (40). Siekiant sudaryti sąlygas visų rinkų priežiūrai ir užkirsti kelią bei nustatyti piktnaudžiavimą rinka, ECB mano, kad tokie ypatingi identifikaciniai kodai turėtų būti nustatyti bet kokios AP visose prekybos platformose vykdomai prekybai identifikuoti.

10.4.

Galiausiai, pasiūlyti reikalavimai reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones (41) turėtų užtikrinti, kad AP sistemos negalėtų sukurti arba paskatinti susidaryti tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas rinkoje. Šiuo požiūriu ECB pritaria: i) sąlygų, kurioms esant prekyba būtų sustabdyta, jei toje rinkoje pastebimas akivaizdus finansinės priemonės kainos svyravimas, nustatymui; ir ii) maksimalaus neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykio bei minimalaus kainos pokyčio dydžio nustatymui (42). ECB mano, kad Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti maksimalų neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį, tačiau nebūtina nustatyti minimalaus neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykio (43).

11.1.

Pasiūlytoje FPRD nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS operatoriai, kurie leidžia prekiauti biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taiko atitinkamus apribojimus arba tokį pat poveikį turinčias alternatyvias priemones, kuriais siekiama užtikrinti likvidumą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka ir skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas biržos prekėms, kurios pristatomos fiziškai (44). Pasiūlytoje FPRD taip pat nustatyta, kad tokie apribojimai gali būti suderinti Komisijos deleguotaisiais aktais (45), kompetentingos institucijos įgaliojamos ex ante nustatyti pozicijų ribas biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms per konkretų laikotarpį (46), o EVPRI suteikiamas tokių priemonių koordinavimo vaidmuo ir tam tikri tiesioginiai įgaliojimai šioje srityje (47). ECB pritaria šioms nuostatoms.

11.2.

Vis dėlto biržos prekių išvestinių finansinių priemonių apribojimų požiūriu ECB pabrėžia, kad ypač svarbu tinkamai išspręsti galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas riziką ir konkurencijos iškraipymą ne tik valstybėse narėse, bet ir kitų didelių finansų centrų atžvilgiu. Todėl ypač svarbu susitarti dėl bendro požiūrio šioje srityje. To galima pasiekti suteikiant EVPRI vaidmenį tiek rengiant bendrus principus Sąjungos lygmeniu, tiek ir koordinuojant nacionalinių kompetentingų institucijų priimtas priemones.

11.3.

Be to, nors ECB pritaria apribojimų įvedimui pozicijoms (48), keletą aspektų reikėtų paaiškinti. Pirmiausia tai taikytina tinkamos ribos apibrėžčiai, laikotarpiui, kuriuo šie apribojimai būtų taikomi, ir rinkos dalyvių naudojamoms išvestinių finansinių priemonių sutartims (49). Be to, ECB mano, kad reikėtų papildomai paaiškinti argumentus, jog apribojimų įvedimas pozicijoms prisidėtų prie likvidumo rinkoje didinimo.

11.4.

Pasiūlytoje FPRD numatyta (50), kad reikia atskleisti informaciją apie įvairių prekiautojų kategorijų turimas pozicijas. Be to, joje reikalaujama, kad reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS, kuriose prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kas savaitę viešai skelbtų ataskaitą apie tokias pozicijas. Duomenys apie ilgalaikes ir trumpalaikes pozicijas, taip pat apie atviras pozicijas, būtų tinkami siekiant įvertinti rinkos dalyvių elgesį, ypač rinkos dalyvių pozicijų koncentracijos stebėsenos požiūriu.

12.1.

ECB pritaria EVPRI suteiktiems įgaliojimams laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrų finansinių priemonių rinkodarą, platinimą arba pardavimą, arba tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką (51). Šiuo požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad EVPRI veiksmais taip pat gali būti siekiama pašalinti tvarkingam finansų rinkų veikimui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui iškilusią grėsmę (52), ECB rekomenduoja, kad šiais klausimais būtų užtikrintas tinkamas koordinavimas su ESRV (53).

12.2.

Reikalingas nuoseklus reguliavimo metodas dėl skirtingų finansinių produktų, kurie tenkina panašius investuotojų poreikius ir dėl kurių kyla panašių investuotojų apsaugos sunkumų, platinimo mažmeniniams investuotojams (54). Todėl ECB pažymi, kad pasiūlytos FPRD tam tikri reikalavimai, visų pirma verslo etikos ir interesų konflikto taisyklės, išplečiami ir kredito įstaigoms, kurios vykdo struktūruotų indėlių pardavimą teikiant konsultaciją ar jos neteikiant. Šiuo požiūriu ECB pabrėžia, kad reikia: i) paaiškinti „struktūruotų indėlių“ sąvoką; ii) apibrėžti finansiniams produktams taikomą vartotojų apsaugos tvarką; ir iii) užtikrintą suderintą požiūrį šiais klausimais visose skirtingose Sąjungos teisėkūros iniciatyvose, pvz., 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (55) peržiūroje, ir vykdomame darbe dėl mažmeninių investicinių produktų paketo. Be to, siekiant užtikrinti suderintą požiūrį visuose finansinių paslaugų sektoriuose, ECB pabrėžia, kad svarbu, jog investuotojų apsaugos reguliavimo ir priežiūros sistemos, pvz., kryžminės prekybos srityje, būtų rengiamos ir įgyvendinamos kuo glaudžiau bendradarbiaujant visoms EPI (56).

12.3.

ECB taip pat pritaria Komisijos pasiūlymams dėl investicinių konsultacijų. Pripažindamas, kai tai – žingsnis teisinga kryptimi, ECB taip pat ragina Komisiją apsvarstyti papildomas priemones mažmeninių investuotojų apsaugai sustiprinti, pavyzdžiui, didinti jų finansinį išprusimą (57).

12.4.

Pasiūlyta FPRD (58) suteikia galimybę valstybėms narėms nustatyti konkrečius kriterijus, taikytinus siekiant įvertinti savivaldybių ir vietos valdžios institucijų, kurios prašo būti laikomos profesionaliais klientais, patirtį ir žinias. Šiuo požiūriu atsižvelgiama į tai, kad šių subjektų sugebėjimas įvertinti finansinių įsipareigojimų pasekmes labai skiriasi skirtingose Europos šalyse. Viešųjų subjektų netinkami sprendimai gali padaryti didelę įtaką valstybių narių viešiesiems finansams, o tai gali turėti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui Europos lygmeniu. Be to, būtų tikslinga reikalauti, kad valstybės narės apibrėžtų kriterijus, paaiškinančius, kurios subjektų kategorijos gali būti laikomos profesionaliais klientais. EVPRI taip pat galėtų būti pakviesta teikti gaires šioje srityje.

13.1.

ECB iš esmės pritaria pasiūlytai suderintai sistemai, skirtai sudaryti sąlygas trečiųjų šalių įmonėms teikti paslaugas Sąjungoje, o įmonėms, turinčioms filialą valstybėje narėje – teikti paslaugas kitose valstybėse narėse nesteigiant kitų filialų. Suderinta patekimo į rinką tvarka trečiųjų šalių įmonėms sumažins reguliavimo skirtingumą, pagerins vienodas sąlygas visose valstybėse narėse ir padidins teisinį tikrumą visiems rinkos dalyviams, kadangi patekimo į rinką sąlygos taps aiškesnės. ECB pažymi, kad vienodo investuotojų apsaugos lygio ir vienodų reguliavimo standartų trečiųjų šalių įmonių ir ES/EEE įmonių veiklai užtikrinimas yra ypatingai svarbus ir būtinas siekiant išvengti bet kokio rinkos iškraipymo.

13.2.

Pagal pasiūlytą metodą filialą įsteigti būtina, jei norima teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą mažmeniniams klientams; kitais atvejais tokias paslaugas galima teikti ir neįsteigus filialo. Tai atspindi poreikį padidinti mažmeninių klientų apsaugos lygį, kuris pasiūlytoje FPRD vykdomas: i) Komisijos sprendimu dėl trečiosios šalies rizikos ribojimo sistemos lygiavertiškumo; ii) nuostata, kad filialui taikomi kai kurie FPRD nustatyti reikalavimai; ir iii) nuostata, kad priežiūrą atlieka tos valstybės narės, kurioje filialui suteiktas veiklos leidimas, kompetentinga institucija (59). Tačiau ECB pažymi, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą tokio pat lygio mažmeninių investuotojų apsaugą, bendradarbiavimo susitarimai su trečiąja šalimi turėtų užtikrinti, kad investuotojus veiksmingai apsaugos pakankamo pradinio kapitalo reikalavimas, nes tik trečiosios šalies įmonė – o ne filialas – yra teisių ir pareigų turėtoja ir tik ji yra galiausiai atsakinga investuotojams. Be to, investuotojams pakenktų, jei ginčai būtų sprendžiami vadovaujantis trečiosios šalies teise ir trečiosios šalies jurisdikcijoje.

14.1.

Pirma, išplečiama piktnaudžiavimo rinka sistemos taikymo sritis (60), į ją įtraukiant naujas rinkas, konkrečiai – naujas prekybos vietas, pvz., DPS ir OPS, ir ne biržos finansines priemones, įskaitant išvestines finansines priemones. Be to, ji taikoma bet kokiems veiksmams ar sandoriams, susijusiems su finansine priemone, kuriai taikomas pasiūlytas PRR, net jei tokie veiksmai ar sandoriai vykdomi ne reguliuojamoje rinkoje, DPS ar OPS. ECB pritaria Komisijos pasiūlymui išplėsti piktnaudžiavimo rinka sistemos taikymo sritį, nes tai pagerintų piktnaudžiavimo rinka sistemos veiksmingumą, pritaikant ją prie finansinių naujovių ir vėliausios technologinės pažangos.

14.2.

Pasiūlyto PRR draudimai ir reikalavimai taip pat bus taikomi už Sąjungos ribų vykdomiems veiksmams (61), siekiant išvengti jų apėjimo perkeliant veiklą už Sąjungos ribų. ECB nuomone, veiksmingai tokių veiksmų kontrolei ir sankcionavimui ypač svarbūs bendradarbiavimo susitarimai su trečiosiomis šalimis. ECB pritaria, kad pasiūlytame PRR į tai atsižvelgiama; kartu jame numatyta, kad EVPRI koordinuos šį procesą ir sudarys jam sąlygas rengdama standartinius dokumentus (62). Kartu ECB rekomenduoja, kad išimtis, taikoma su pinigų ir valstybės skolos valdymu susijusiai veiklai, tam tikrais atvejais būtų taikoma ir už Sąjungos ribų.

14.3.

ECB pritaria, kad pasiūlytame PRR pateikiami konkretūs manipuliavimo rinka pavyzdžiai (63), nurodant naujas prekybos technikas, pvz., algoritminę prekybą, įskaitant dažnus trumpalaikio pobūdžio prekybos sandorius. Kaip jau minėta, nors algoritmine prekyba gali būti siekiama teisėtų tikslų, ji taip pat gali kelti didelę riziką, nes gali sutrikdyti tvarkingą rinkos veikimą ir padidinti kintamumą, kas nebūtų naudinga viešajam interesui. Todėl ECB rekomenduoja, kad tokia prekyba būtų atidžiai stebima, siekiant apsaugoti tvarkingą rinkos veikimą ir viešąjį interesą.

14.4.

Pasiūlytame PRR (64) prekyba pačioje sesijos pabaigoje besąlygiškai laikoma manipuliavimu rinka ar bandymu manipuliuoti rinka. Tačiau daugelyje rinkų darbo dienos pradžioje ir pabaigoje pastebimos didesnės prekybos apimtys, kai vykdoma pozicijų tarpuskaita, apdorojama nakties informacija arba rinkoms atskleidžiama tam tikra nauja informacija. Šiuo požiūriu ECB rekomenduotų atlikti išsamesnę analizę arba patobulinti šį manipuliavimo rinka sąvokos aspektą.

16.1.

Pasiūlytame PRR reikalaujama, kad finansinės priemonės emitentas kuo skubiau informuotų visuomenę apie viešai neatskleistą informaciją, tiesiogiai susijusią su emitentu (69). Kartu pasiūlytame PRR paliekama Direktyvos 2003/6/EB nuostata, leidžianti emitentui atidėti viešą atskleidimą, jei: i) tikėtina, kad neatskleidus informacijos visuomenė nebus suklaidinta; ir ii) galima užtikrinti tokios informacijos konfidencialumą. Kai emitentas pasinaudoja šia galimybe atidėti atskleidimą, jis turi informuoti kompetentingą instituciją iš karto po to, kai informacija atskleidžiama visuomenei, kad ji galėtų ex post patikrinti, ar tenkinamos konkrečios atidėjimo sąlygos (70). Be to, pasiūlytame PRR nustatomas naujas atskleidimo sistemos aspektas, t. y. kompetentinga institucija gali ex ante leisti emitentui uždelsti informacijos atskleidimą, jei: i) informacija yra sisteminės svarbos; ii) jos atskleidimo atidėjimas atitinka bendrus interesus; ir iii) galima užtikrinti tos informacijos konfidencialumą (71).

16.2.

Kaip pažymėta ankstesnėje nuomonėje (72), ECB pritaria tolesniam teisinės sistemos, įtvirtinančios atskleidimo atidėjimą, tobulinimui pagal pasiūlytą PRR. Viešasis interesas dėl tokios informacijos atskleidimo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į poreikį išsaugoti konfidencialumą – bent jau tam tikrą laikotarpį kuris atitinka emitento arba viešuosius interesus. Informacijos atskleidimas gali būti atidėtas dviem atvejais: i) emitento interesų labui ir jo atsakomybe (73); arba ii) viešųjų interesų labui ir gavus kompetentingos institucijos leidimą (74). ECB pritaria šiai išimčiai dėl viešųjų interesų, kuriai taikoma sąlyga, jog informacija turi būti sisteminės svarbos; taip sudaromos sąlygos atsižvelgti į finansinio stabilumo aspektą, kuris gali kilti, jei emitentas gauna likvidumo pagalbą kritiniu atveju.

16.3.

Finansinių institucijų atveju vertinant, ar informacija yra sisteminės svarbos ir ar atskleidimo atidėjimas atitinka viešąjį interesą, turėtų būti glaudžiai bendradarbiaujama su nacionaliniu centriniu banku ir nacionaline priežiūros institucija, o taip pat – rizikos ribojimo makrolygiu institucija, jei tai nėra centrinis bankas arba priežiūros institucija. Tinkamos ir veiksmingos procedūros, kurios užtikrintų savalaikį šių institucijų dalyvavimą, turėtų būti įtvirtintos nacionaliniu lygmeniu; jos turėtų būti paremtos Sąjungos lygiu patvirtintais principais. Kompetentinga institucija turėtų būti įgaliota duoti nurodymą atidėti atskleidimą, kai to reikia dėl informacijos sisteminės svarbos ir viešojo intereso vardan. Ypač informaciją apie centrinių bankų skolinimą ar kitas likvidumo priemones, suteiktas tam tikrai kredito įstaigai, įskaitant likvidumo pagalbą kritiniu atveju, gali tekti išlaikyti konfidencialia, siekiant prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo ir palaikyti visuomenės pasitikėjimą krizės metu (75).

17.1.

ECB pritaria pasiūlytoms MRD nuostatoms, kuriomis apibrėžiamos būtiniausios taisyklės, susijusios su baudžiamosiomis sankcijomis už sunkiausius piktnaudžiavimo rinka nusikaltimus. Šios taisyklės yra labai svarbios siekiant užtikrinti teisinės sistemos veiksmingumą ir sėkmę, o tuo pačiu ir veiksmingą Sąjungos politikos kovoje su piktnaudžiavimu rinka įgyvendinimą. Be to, lygiavertės, stiprios ir atgrasančios sankcijų už finansinius nusikaltimus sistemos ir jų nuoseklus bei veiksmingas vykdymas yra esminiai teisės viršenybės aspektai, kuriais prisidedama prie finansinio stabilumo apsaugos.

17.2.

ECB pritaria pasiūlytoje MRD įtvirtintai juridinių asmenų atsakomybei (76), nes tokia atsakomybe įmonės lygiu galima tinkamai skatinti griežtesnę vidinę stebėseną ir kontrolę, taip skatinant gerą įmonių valdymą ir rinkos drausmę. Tačiau siekiant sėkmingai įgyvendinti šias nuostatas ir pasiekti norimų tikslų reikia atidžiai išnagrinėti nacionalines teisines sistemas, nes juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės institutas yra sukurtas ne visose valstybėse narėse.