EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės
Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“
Dokumentas 02006O0016-20091231
Guideline of the European Central Bank of 10 November 2006 on the legal framework for accounting and financial reporting in the European System of Central Banks (ECB/2006/16) (2006/887/EC)
Konsoliduotas tekstas: Europos centrinio banko gairės 2006 m. lapkričio 10 d. dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybėsteisinio pagrindo (ECB/2006/16) (2006/887/EB)
Europos centrinio banko gairės 2006 m. lapkričio 10 d. dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybėsteisinio pagrindo (ECB/2006/16) (2006/887/EB)
Nebegalioja
ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2006/887/2009-12-31
2006O0016 — LT — 31.12.2009 — 004.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2006 m. lapkričio 10 d. dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybėsteisinio pagrindo (ECB/2006/16) (OL L 348, 11.12.2006, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 42 |
85 |
16.2.2008 |
||
|
L 36 |
46 |
5.2.2009 |
||
|
L 202 |
65 |
4.8.2009 |
||
|
L 348 |
75 |
29.12.2009 |
||
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS
2006 m. lapkričio 10 d.
dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybėsteisinio pagrindo
(ECB/2006/16)
(2006/887/EB)
EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,
atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau - Statutas), ypač į jo 12.1, 14.3 ir 26.4 straipsnius,
atsižvelgdama į Europos centrinio banko (ECB) Bendrosios tarybos įnašą pagal Statuto 47.2 straipsnio antrą ir trečią įtraukas,
kadangi:|
(1) |
Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) taikomi Statuto 15 straipsnyje numatyti atskaitomybės įsipareigojimai. |
|
(2) |
Vadovaujantis Statuto 26.3 straipsniu, Vykdomoji valdyba analitinėms ir veiklos reikmėms sudaro ECBS konsoliduotą balansą. |
|
(3) |
Vadovaujantis Statuto 26.4 straipsniu, Valdančioji taryba, įgyvendindama Statuto 26 straipsnį, nustato dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų (NCB) atliekamų operacijų apskaitą ir finansinę atskaitomybę standartizuojančias būtinas taisykles. |
|
(4) |
Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinės Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje ir jų kompensavimu, taip pat ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtuose NCB metiniuose balansuose. Derintini straipsniai IV, VIII ir IX prieduose pažymėti žvaigždute. |
|
(5) |
2002 m. gruodžio 5 d. Gaires ECB/2002/10 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo ( 1 ) reikia iš esmės pakeisti. Nuo 2007 m. sausio 1 d. ECBS taikys ekonominį metodą parodyti užsienio valiutų keitimo sandoriams, finansinėms priemonėms užsienio valiuta ir susijusioms sukauptoms sumoms. Siekiant aiškumo, pageidautina gaires išdėstyti viename tekste, |
PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Apibrėžimai
1. Šiose Gairėse:
(a) nacionaliniai centriniai bankai (NCB) - tai eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai;
(b) Eurosistema – tai ECB ir eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai;
(c) Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslai - tai tikslai, dėl kurių ECB sudaro I priede išvardytas finansines ataskaitas pagal Statuto 15 ir 26 straipsnius;
(d) atskaitingas subjektas – tai ECB ar NCB;
(e) ketvirčio perkainojimo diena - tai paskutinė kalendorinio ketvirčio diena;
(f) konsolidavimas - tai apskaitos procesas, pagal kurį įvairių atskirų juridinių asmenų finansiniai duomenys sujungiami tarsi jie būtų vieno asmens;
(g) grynųjų pinigų keitimo metai - tai 12 mėnesių laikotarpis nuo datos, kai eurų banknotai ir monetos įgyja teisėtos mokėjimo priemonės statusą eurą įsivedusioje valstybėje narėje;
(h) banknotų paskirstymo raktas – tai procentiniai santykiai, gaunami atsižvelgiant į ECB dalį visoje eurų banknotų emisijoje ir taikant pasirašyto kapitalo raktą NCB daliai visoje eurų banknotų emisijoje, kaip numatyta 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendime ECB/2001/15 dėl eurų banknotų emisijos ( 2 );
(i) kredito įstaiga: a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) ( 3 ) 2 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip įgyvendinta nacionalinėje teisėje, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba b) kita kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 101 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi patikrinimai, panašūs į kompetentingos institucijos priežiūrą.
2. Kiti šiose Gairėse naudojami techninio pobūdžio apibrėžimai išdėstyti šių Gairių II priede pateiktame žodynėlyje.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šios Gairės Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslais yra taikomos ECB ir nacionaliniams centriniams bankams.
2. Šių Gairių taikymo sritis apsiriboja Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės režimu, kaip tai nustatyta pagal Statutą. Todėl jos netaikomos NCB nacionalinėms ataskaitoms ir finansinei atskaitomybei. Siekiant, kad taikant Eurosistemos ir nacionalinius režimus būtų užtikrintas jų tarpusavio nuoseklumas ir palyginamumas, rekomenduojama, kad nacionaliniai centriniai bankai, kiek įmanoma plačiau taikytų šiose Gairėse nustatytas taisykles sudarydami jų nacionalines ataskaitas ir finansinę atskaitomybę.
3 straipsnis
Pagrindinės apskaitos prielaidos
Taikomos šios pagrindinės apskaitos prielaidos:
a) ekonominė realybė ir skaidrumas: apskaitos metodai ir finansinė atskaitomybė atspindi ekonominę realybę, yra skaidrūs ir atitinka kokybines suprantamumo, tinkamumo, patikimumo ir palyginamumo savybes. Sandoriai įtraukiami į apskaitą ir pateikiami atskaitomybėje atsižvelgiant ne tik į jų teisinę formą, bet ir į jų turinį bei ekonominę realybę;
b) atsargumas (apdairumas): turtas ir įsipareigojimai vertinami bei pajamos pripažįstamos apdairiai. Šiose Gairėse tai reiškia, kad nerealizuotas prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o įrašomas tiesiai į perkainojimo sąskaitą, ir kad nerealizuotas nuostolis metų gale įrašomas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jis viršija perkainojimo pelną, įrašytą atitinkamoje perkainojimo sąskaitoje. Paslėpti rezervai arba sąmoningai klaidingai rodomi duomenys balanse bei pelno (nuostolio) ataskaitoje yra nesuderinami su atsargumo (apdairumo) prielaida;
c) įvykiai po balanso: turtas ir įsipareigojimai tikslinami įvykiais po balanso, atsiradusiais tarp metinio balanso sudarymo dienos ir dienos, kurią atitinkami organai patvirtina finansines ataskaitas, jeigu šie įvykiai turi įtakos turto arba įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną. Jeigu įvykiai po balanso sudarymo dienos neturi įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną, tačiau yra tokie svarbūs, kad jų neatskleidimas turėtų reikšmės finansinių ataskaitų naudotojams jas tinkamai įvertinti ir priimti sprendimus, turtas ir įsipareigojimai nėra tikslinami, bet minėtieji įvykiai yra atskleidžiami;
d) reikšmingumas: nukrypimai nuo apskaitos taisyklių, įskaitant ir turinčius reikšmės atskirų NCB ir ECB ataskaitose apskaičiuojamam pelnui ir nuostoliams, galimi tik jei šiuos nukrypimus galima pagrįstai laikyti nesvarbiais bendrame kontekste ir pateikiant atskaitingo subjekto finansines ataskaitas;
e) veiklos tęstinumas: apskaita tvarkoma vadovaujantis tuo, kad veikla ateityje nenutrūks;
f) kaupimo principas: pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos buvo uždirbtos arba patirtos, o ne tada, kai jos buvo gautos arba sumokėtos;
g) nuoseklumas ir palyginamumas: balanso vertinimo ir pajamų pripažinimo kriterijai, užtikrinantys finansinės atskaitomybės duomenų palyginamumą, Eurosistemoje taikomi nuosekliai, vadovaujantis bendrumo ir tęstinumo principais.
4 straipsnis
Turto ir įsipareigojimų pripažinimas
Finansinis arba kitas turtas ir (arba) įsipareigojimas atsiskaitančio subjekto balanse pripažįstamas tik tada, jeigu:
a) tikėtina, kad su turtu ar įsipareigojimu susijusią būsimą ekonominę naudą atskaitingas subjektas ateityje gaus arba perduos;
ir
b) iš esmės visos rizikos ir atlygiai, susiję su turtu arba įsipareigojimu, buvo perduoti atsiskaitančiam subjektui;
c) galima patikimai įvertinti atsiskaitančio subjekto turto kainą arba vertę ar prievolės dydį.
5 straipsnis
Ekonominis ir pinigų (atsiskaitymų) metodai
1. Užsienio valiutų keitimo sandoriai, finansinės priemonės užsienio valiuta ir susijusios sukauptos sumos parodomos taikant ekonominį metodą. Šiam metodui įgyvendinti sukurti du skirtingi būdai:
a) „įprastas metodas“, kaip išdėstyta III priedo III ir IV skyriuose;
ir
b) „alternatyvusis metodas“, kaip išdėstyta III priede.
2. Užsienio valiuta išreikštų vertybinių popierių, įskaitant nuosavybės priemones, sandorius ir toliau galima apskaityti taikant pinigų (atsiskaitymų) metodą. Susijusios sukauptos palūkanos, įskaitant premijas arba nuolaidas, apskaitomos kiekvieną dieną nuo neatidėliotino atsiskaitymo datos.
3. NCB gali naudoti arba ekonominį, arba pinigų (atsiskaitymų) metodą parodyti bet kuriems eurais išreikštiems sandoriams, finansinėms priemonėms ir susijusioms sukauptoms sumoms.
4. Išskyrus ketvirčio pabaigos ir metų pabaigos ataskaitų patikslinimus ir duomenis, atskleistus straipsniuose „Kitas turtas“ ir „Kiti įsipareigojimai“, kasdieninėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos sumos Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais rodo tik grynųjų pinigų judėjimą balanso straipsniuose.
II SKYRIUS
BALANSO STRUKTŪRA IR VERTINIMO TAISYKLĖS
6 straipsnis
Balanso struktūra
ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansai Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais sudaromi pagal IV priede išdėstytą balanso struktūrą.
7 straipsnis
Balanso vertinimo taisyklės
1. Jeigu IV priede nenurodyta kitaip, balanso straipsniai vertinami einamaisiais rinkos kursais ir kainomis.
2. Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, klasifikuojamus kaip laikomus iki termino pabaigos, ir neapyvartinius vertybinius popierius, taip pat finansinės priemonės, balansiniai ir nebalansiniai, perkainojami pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas ketvirčio perkainojimo dieną. Atskaitingieji subjektai vidaus tikslais gali dažniau perkainoti savo portfelius, jeigu ketvirčio bėgyje jų balanso straipsniuose duomenys bus pateikiami tik sandorio verte.
3. Aukso atveju neskiriami kainos ir valiutos perkainojimo skirtumai, tačiau bendras aukso perkainojimo skirtumas apskaitomas remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio keitimo kursą ketvirčio perkainojimo dieną. Užsienio valiutų kursų atveju atskirai perkainojama kiekviena užsienio valiuta (įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius), o vertybinių popierių atveju atskirai perkainojama pagal kiekvieną kodą, t. y. pagal tą patį ISIN numerį ir (arba) rūšį, išskyrus vertybinius popierius, įtrauktus į straipsnius „Kitas finansinis turtas“, „Kita“ arba „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“, kurie laikomi atskira pozicija.
4. Perkainojimo įrašai sekančio ketvirčio pabaigoje anuliuojami, išskyrus nerealizuotą perkainojimo nuostolį, kuris metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą; ketvirčio eigoje visos operacijos ataskaitose parodomi sandorio kainomis ir kursais.
5. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos, laikomi atskira pozicija, vertinami amortizacijos sąnaudomis ir atsižvelgiant į vertės sumažėjimą. Tokia pat tvarka taikoma neapyvartiniams vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos, gali būti parduoti terminui nepasibaigus:
i) jei parduodamas kiekis laikomas nereikšmingu lyginant su visu iki termino pabaigos laikomų vertybinių popierių portfelio dydžiu; arba
ii) jei vertybiniai popieriai parduodami termino suėjimo datos mėnesį; arba
iii) išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, žymiai pablogėjus emitento kreditingumui, arba laikantis konkretaus ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimo.
8 straipsnis
Atvirkštiniai sandoriai
1. Atvirkštinis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo skolinimosi sutartį, apskaitoje parodomas kaip įkeitimu užtikrintas kitos sandorio šalies indėlis balanso įsipareigojimų dalyje, o straipsnis, kuris buvo pateiktas kaip užstatas, ir toliau parodomas balanso turto dalyje. Parduotus vertybinius popierius, kurie pagal atpirkimo sandorius turi būti atpirkti atgal, atpirkti turintis atskaitingas subjektas, pareikalavęs juos atpirkti, ir toliau laiko dalimi to paties portfelio, iš kurio jie buvo parduoti.
2. Atvirkštinis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo investavimo sutartį, apskaitoje parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteikta įkeitimu užtikrinta paskola. Pagal atpirkimo investavimo sandorius įsigyti vertybiniai popieriai nėra perkainojami, o lėšas skolinantis atskaitingas subjektas dėl to susidarančio perkainojimo prieaugio arba nuostolio negali įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą.
3. Vertybinių popierių skolinimo sandorių atveju, vertybiniai popieriai išlieka skolintojo balanse. Šie sandoriai apskaitomi tokia pat tvarka kaip ir atpirkimo sandoriai. Tačiau, jeigu vertybiniai popieriai, kuriuos pasiskolina ir kurių gavėjas yra atskaitingas subjektas, metų pabaigoje nėra saugomi gavėjo pasaugos sąskaitoje, šių popierių gavėjas nuo skolinimo sandorio sutarties sudarymo dienos sudaro atidėjimus nuostoliams dėl vertybinių popierių rinkos vertės padidėjimo. Vertybinių popierių gavėjas parodo įsipareigojimą už vertybinių popierių sugrąžinimą, jeigu per tą laiką vertybiniai popieriai buvo parduoti.
4. Įkeitimu užtikrinti aukso sandoriai laikomi atpirkimo sandoriais. Su šiais įkeitimu užtikrintais sandoriais susiję aukso srautai finansinėse ataskaitose neparodomi, o skirtumas tarp neatidėliotinos ir išankstinės sandorio kainų į apskaitą įtraukiamas taikant kaupimo principą.
5. Atvirkštiniai sandoriai, įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius, sudaryti pagal automatizuotą vertybinių popierių skolinimo programą, balanse apskaitomi tik tada, jeigu pateikiamas įkaitas pinigais, esančiais atitinkamo NCB arba ECB sąskaitoje.
9 straipsnis
Apyvartinės nuosavybės priemonės
1. Šis straipsnis taikomas apyvartinių nuosavybės priemonių, tai yra, nuosavybės akcijų arba nuosavybės fondų, apskaitai, nepriklausomai nuo to, ar sandoriai sudaryti tiesiogiai paties atskaitingojo subjekto, ar per jo tarpininkus, išskyrus veiklą dėl pensijų fondų, dalyvavimo teises, investavimą į dukterines bendroves arba reikšmingą dalyvavimą.
2. Nuosavybės priemonės užsienio valiuta, nurodytos straipsnyje „kitas turtas“, įtraukiamos ne į bendrąją valiutos poziciją, o į atskirą valiutos poziciją. Susijęs užsienio valiutos pelnas ir nuostolis gali būti apskaičiuojamas taikant grynojo vidurkinio kurso metodą arba vidurkinio kurso metodą.
3. Nuosavybės portfeliai perkainojami pagal 7 straipsnio 2 dalį. Perkainojimas atliekamas atskirai pagal kiekvieną priemonę. Nuosavybės fondų atžvilgiu kainos perkainojimas atliekamas taikant grynąjį metodą, o ne pagal atskiras akcijas. Skirtingų nuosavybės akcijų arba skirtingų nuosavybės fondų tarpusavio užskaita negalima.
4. Sandoriai balanse apskaitomi sandorio kaina.
5. Tarpininkams sumokėti komisiniai gali būti apskaitomi kaip sandorio išlaidos, įtraukiamos į turto kainą, arba kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.
6. Nupirktų dividendų suma įtraukiama į nuosavybės priemonės kainą. Dieną be dividendų, kol apmokėjimas už dividendus negautas, nupirktų dividendų suma gali būti traktuojama kaip atskiras straipsnis.
7. Su dividendais susiję kaupimai nėra įtraukiami į apskaitą laikotarpio pabaigoje, kadangi jie jau yra atspindėti nuosavybės priemonių rinkos kainoje, išskyrus nuosavybės priemones, kurių kaina nurodyta be teisės gauti dividendą.
8. Teisių emisija, kai ji išleidžiama, traktuojama kaip atskiras turtas. Įsigijimo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į esamą nuosavybės vidurkinę kainą, naujų įsigijimų iš anksto nustatytą kainą ir proporciją tarp esamų ir naujų nuosavybės priemonių. Galima alternatyva – teisės kainą galima nustatyti atsižvelgiant į teisės vertę rinkoje, esamą vidurkinę šios nuosavybės kainą ir nuosavybės rinkos kainą iki teisių emisijos.
9a straipsnis
Sintetinės priemonės
1. Priemonės, sujungtos tam, kad būtų sudaryta sintetinė priemonė, pripažįstamos ir jų apskaita tvarkoma atskirai nuo kitų priemonių, laikantis šiose gairėse nustatytų bendrųjų nuostatų, vertinimo taisyklių, pajamų pripažinimo ir konkrečioms priemonėms taikomų reikalavimų.
2. Nukrypstant nuo 3 straipsnio b punkto, 7 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies, sintetinių priemonių vertinimui gali būti taikomos šios alternatyvios taisyklės:
a) priemonių, sujungtų tam, kad būtų sudaryta sintetinė priemonė, nerealizuotų prieaugio ir nuostolių tarpusavio užskaitymas atliekamas metų pabaigoje. Tokiu atveju grynasis nerealizuotas prieaugis įrašomas į perkainojimo sąskaitą. Grynieji nerealizuoti nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius grynuosius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;
b) vertybiniai popieriai, turimi kaip sintetinės priemonės dalis, yra ne viso šių vertybinių popierių paketo dalis, o atskiro paketo dalis;
c) nerealizuoti nuostoliai, metų pabaigoje įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, ir atitinkamas nerealizuotas prieaugis atskirai amortizuojami paskesniais metais.
3. Jei viena iš sujungtų priemonių baigia galioti, yra parduodama, baigiasi jos trukmė arba ja pasinaudojama, atskaitingas subjektas toliau nebetaiko 2 dalyje nurodytų alternatyvių taisyklių ir bet koks neamortizuotas vertės prieaugis, kredituotas pelno (nuostolio) ataskaitoje ankstesniais metais, nedelsiant anuliuojamas.
4. 2 dalyje nurodytos alternatyvios taisyklės gali būti taikomos tik jei yra tenkinamos šios sąlygos:
a) atskiros priemonės yra valdomos kaip viena jungtinė priemonė ir jų pelningumas yra vertinamas kaip vienos jungtinės priemonės, remiantis rizikos valdymo arba investavimo strategija;
b) pradinio pripažinimo metu atskiros priemonės yra suskirstytos ir pažymėtos kaip sintetinė priemonė;
c) taikomos alternatyvios taisyklės panaikina arba žymiai sumažina vertinimo nesuderinamumą (vertinimo neatitikimą), kuris atsirastų, jei būtų taikomos šiose gairėse atskiroms priemonėms nustatytos bendrosios taisyklės; ir
d) yra oficialūs dokumentai, leidžiantys patikrinti, kad yra tenkinamos pirmesniuose a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos.
10 straipsnis
Banknotai
1. Statuto 52 straipsniui įgyvendinti NCB turimi kitų dalyvaujančių valstybių narių banknotai apskaitomi ne kaip apyvartoje esantys banknotai, bet kaip vidiniai Eurosistemos likučiai. Kitų dalyvaujančių valstybių narių banknotų tvarkymo procedūra yra tokia:
(a) NCB, gaunantis kito NCB išleistus euro zonos nacionalinės valiutos vienetais išreikštus banknotus, kiekvieną dieną informuoja emisijos NCB apie keitimui pateiktų banknotų vertę, išskyrus jeigu konkrečios dienos apimtis yra maža. Emisijos NCB išduoda atitinkamą mokėjimą gaunančiam NCB per ►M1 TARGET/TARGET2 ◄ sistemą;
ir
(b) gavus šį pranešimą, emisijos NCB apskaitoje patikslinami straipsnio „banknotai apyvartoje“ duomenys.
2. NCB balansų straipsnio „banknotai apyvartoje“ duomenis sudaro trys sudedamosios dalys:
(a) netikslinta eurų banknotų apyvartoje vertė, įskaitant grynųjų pinigų keitimo metais banknotus nacionalinės euro zonos valiutos vienetais eurą įsivedančiam NCB, kuri apskaičiuojama pagal vieną iš šių dviejų metodų:
|
metodas A: |
B = P – D – N – S |
|
metodas B: |
B = I – R - N |
|
Kur: |
B yra netikslinta „banknotų apyvartoje“ vertė P yra pagamintų arba iš spausdintojo ar kitų NCB gautų banknotų vertė D yra sunaikintų banknotų vertė N yra emisijos NCB nacionalinių banknotų, turimų kitame NCB (apie kuriuos pranešta, bet kurie dar nerepatrijuoti), vertė I yra į apyvartą išleistų banknotų vertė R yra gautų banknotų vertė S yra atsargose/saugykloje laikomų eurų banknotų vertė; |
(b) atimama su Išplėstinės pasaugos inventorizacijos (IPI) programa susijusi nepatenkintų pretenzijų IPI banko atžvilgiu suma, jei perleidžiama su IPI programa susijusių banknotų nuosavybės teisė;
(c) pridedama arba atimama patikslinimų suma, gauta pritaikius banknotų paskirstymo raktą.
III SKYRIUS
PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS
11 straipsnis
Pajamų pripažinimas
1. Pajamų pripažinimui taikomos šios taisyklės:
a) realizuotos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą;
b) nerealizuoti prieaugiai nepripažįstami pajamomis ir įrašomi tiesiai į perkainojimo sąskaitas;
c) metų pabaigoje nerealizuoti perkainojimo nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;
d) nerealizuotas perkainojimo nuostolis, įtrauktas į pelno (nuostolio) ataskaitą, negali būti kompensuojamas paskesniais metais susidariusiu nauju nerealizuotu prieaugiu;
e) nerealizuotas perkainojimo nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso pozicijos, negali būti padengiamas kitų vertybinių popierių, kitos valiutos ar aukso nerealizuotu prieaugiu;
f) metų pabaigoje nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir neanuliuojami paskesniais metais, nebent vertės sumažėjimas sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su stebimu įvykiu, kuris įvyko po to, kai vertės sumažėjimas buvo apskaitytas pirmą kartą.
2. Išleistų į apyvartą ir įsigytų vertybinių popierių premija ar nuolaida apskaičiuojama ir apskaitoje parodoma kaip palūkanų pajamų dalis bei amortizuojama per likusį iki vertybinių popierių išpirkimo laikotarpį taikant tiesinį-linijinį metodą arba vidaus grąžos (IRR) metodą. IRR metodas yra privalomas diskontinių vertybinių popierių atžvilgiu, kai nuo šių vertybinių popierių įsigijimo iki jų išpirkimo yra daugiau nei vieneri metai.
3. Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais, pvz., mokėtinos palūkanos ir amortizuotos premijos ir (arba) nuolaidos užsienio valiuta apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose kiekvieną dieną, remiantis naujausiais turimais kursais. Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais eurais, apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose ne rečiau kaip kas ketvirtį. Sukauptos sumos kituose straipsniuose apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose ne rečiau kaip kartą per metus.
4. Nepriklausomai nuo sukauptų sumų apskaičiavimo dažnumo, tačiau atsižvelgiant į išimtis, nustatytas 5 straipsnio 4 dalyje, atskaitingi subjektai duomenis ketvirčio bėgyje teikia sandorio verte.
5. Sukauptos sumos užsienio valiuta perskaičiuojamos valiutų kursu įrašymo dieną ir turi įtakos valiutos pozicijai.
6. Paprastai sukauptų per metus sumų apskaičiavimui galima taikyti vietos praktiką (t. y. galima skaičiuoti iki ketvirčio paskutinės darbo dienos arba paskutinės kalendorinės dienos). Tačiau metų pabaigoje privaloma diena, iki kurios skaičiuojamos sukauptos sumos, yra gruodžio 31 d.
7. Realizuotos užsienio valiutos pajamos ir išlaidos gali susidaryti pagal valiutos išlaidas, dėl kurių pasikeičia atskiros valiutos pozicija.
12 straipsnis
Sandorių kaina
1. Sandorių kainai nustatyti taikomos šios bendrosios taisyklės:
a) vidurkinės kainos ir (arba) vidurinio kurso metodas taikomas aukso, užsienio valiutos priemonių ir vertybinių popierių kasdienėje apskaitoje apskaičiuojant parduotų straipsnių įsigijimo kainą, atsižvelgiant į keitimo kurso ir (arba) kainų svyravimus;
b) turto ir (arba) įsipareigojimų vidurkinė kaina ir (arba) kursas sumažinamas arba padidinamas nerealizuoto perkainojimo nuostolio suma, kuri metų pabaigoje įtraukiamu į pelno (nuostolio) ataskaitą;
c) įsigyjant vertybinius popierius su atkarpa, nupirktos atkarpos išmokos suma apskaitoje parodoma kaip atskiras straipsnis. Įsigyjant vertybinius popierius užsienio valiuta, nupirkta atkarpos išmokos suma įtraukiama į šios valiutos poziciją, tačiau ši suma neįtakoja nei turto įsigijimo kainos nustatant vertybinio popieriaus vidurkinę kainą, nei tos valiutos įsigijimo kainai.
2. Vertybiniams popieriams taikomos šios specialios taisyklės:
a) sandoriai apskaitoje parodomi sandorio kaina ir į finansines sąskaitas įrašomi švaria kaina (be palūkanų);
b) atlygiai už saugojimo ir tvarkymo paslaugas, už einamąsias sąskaitas ir kitos netiesioginės išlaidos neįskaitomos į sandorio kainą ir turi būti parodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šios išlaidos neįtraukiamos į atitinkamo turto vidurkinę kainą;
c) pajamos parodomos apskaitoje bendra suma kartu su gražintinomis sumomis ir kitais mokesčiais, kurie parodomi atskirai;
d) skaičiuojant vertybinio popieriaus vidurkinę įsigijimo kainą: i) nauja svertinė vidurkinė kaina apskaičiuojama prie praėjusios dienos pozicijos pridėjus visus dienos pirkimus pagal jų įsigijimo kainą, po to apskaitoje parodomi tos pačios dienos pardavimai arba ii) vidurkinė kaina tikslinama paeiliui pagal kiekvieną dienos bėgyje įvykusį vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorį.
3. Auksui ir užsienio valiutai taikomos šios specialios taisyklės:
a) sandoriai užsienio valiuta, nedarantys poveikio grynajai šios valiutos pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursą ir neįtakoja šios valiutos pozicijos įsigijimo kainos;
b) sandoriai užsienio valiuta, kurie daro poveikį šios valiutos grynajai pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties keitimo kursą;
c) pajamos parodomos apskaitoje bendra suma kartu su grąžintinu išskaitomuoju (pajamų?) mokesčiu ir kitais mokesčiais, kurie apskaitomi atskirai;
d) faktiniai pinigų gavimai perskaičiuojami atsiskaitymo dienos keitimo kursu;
e) ilgosios pozicijos atveju, nustatant naujus svertinius atskiros valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą ir aukso vidurkinę kainą, prie praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynųjų pozicijų pridedami per dieną atliktos tos pačios valiutos ir aukso grynosios įplaukos tos dienos jų vidurkine įplaukų verte. Grynųjų išlaidų atveju, realizuotos pajamos arba išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynosios pozicijos vidurkinį kursą ar kainą ir šie vidurkinis kursas ar kaina išlieka nepakitę. Dėl vidurkinių dienos pirkimų ir pardavimų kursų arba aukso kainų skirtumų taip pat gaunamos realizuotos pajamos arba išlaidos. Jeigu užsienio valiutos arba aukso grynoji pozicija yra neigiama, aukščiau minėtas metodas taikomas atvirkštine tvarka, todėl įsipareigojimų grynosios pozicijos vidurkinį kursą ar kainą įtakos grynosios išlaidos, o grynosios įplaukos sumažina atitinkamą poziciją tuo metu taikomu svertiniu vidurkiniu kursu ir (arba) aukso kaina ir tampa realizuotais prieaugiais ar nuostoliais;
f) išlaidos, susijusios su užsienio valiutų sandoriais, ir kitos bendrosios išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą.
IV SKYRIUS
NEBALANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS TAISYKLĖS
13 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1. Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai, valiutos apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemones, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiami į grynąsias užsienio valiutos pozicijas tikslu apskaičiuoti vidutinius įsigijimo kaštus ir su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.
2. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, būsimieji sandoriai, palūkanų normos išankstiniai sandoriai, kitos palūkanų normos priemonės ir pasirinkimo sandoriai apskaitomi ir perkainojami atskirai pagal kiekvieną priemonę. Šios priemonės apskaitomos atskirai nuo balansinių straipsnių.
3. Iš nebalansinių priemonių gautos pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos ir traktuojamos panašiai kaip ir balansinės priemonės.
14 straipsnis
Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai
1. Pagal išankstinius sandorius nupirkta ir parduota valiuta pripažįstama nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos taikant išankstinio sandorio neatidėliotiną kursą. Pagal pardavimo sandorius realizuoti prieaugiai ir nuostoliai apskaičiuojami taikant valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą sandorio dieną laikantis kasdienės pirkimų ir pardavimų tarpusavio užskaitymo procedūros.
2. Neatidėliotino ir išankstinio kursų skirtumas traktuojamas kaip kaupimo pagrindu gautinos ar mokėtinos palūkanos.
3. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.
4. Valiutos pozicijai daro poveikį išankstiniai sandoriai nuo sandorio sudarymo dienos, taikant neatidėliotiną kursą.
5. Valiutos pozicijos pagal išankstinius sandorius vertinamos bendrai su tos pačios valiutos neatidėliotina pozicija, tarpusavyje padengiant visus skirtumus, galinčius susidaryti šioje tos pačios valiutos pozicijoje. Grynasis perkainojimo nuostolio likutis, kai jis yra didesnis už ankstesnį perkainojimo sąskaitoje parodomą nerealizuotą prieaugį, debetuojamas į pelno (nuostolio) ataskaitą. Grynasis pelno/prieaugio likutis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.
15 straipsnis
Valiutų apsikeitimo sandoriai
1. Išankstiniai ir neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pagal valiutų apsikeitimo sandorius pripažįstami balansinėse sąskaitose atitinkamą atsiskaitymo dieną.
2. Išankstiniai ir neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pripažįstami nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos, taikant sandorių neatidėliotiną kursą.
3. Pardavimo sandoriai pripažįstami sandorio dabartiniu kursu. Todėl pajamos arba išlaidos iš šių sandorių nesusidaro.
4. Dabartinio ir išankstinio kurso skirtumas traktuojamas kaip mokėtinos ar gautinos palūkanos, kurios kaupiamos tolygiai ir pirkimų, ir pardavimų atvejais.
5. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.
6. Užsienio valiutos pozicija keičiasi tik dėl sukauptų sumų užsienio valiuta.
7. Valiutos pozicija pagal apsikeitimo sandorius vertinama bendrai su susijusia dabartine pozicija.
16 straipsnis
Ateities sandoriai
1. Ateities sandoriai apskaitomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.
2. Pinigais sumokėta pirminė marža apskaitoje parodoma kaip atskiras turtas. Vertybiniais popieriais pateikta pirminė marža balanse neparodoma.
3. Kasdieniai kintamosios maržos vertės pokyčiai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir daro poveikį valiutos pozicijai. Ta pati tvarka taikoma atviros pozicijos uždarymo dieną, nepriklausomai nuo to, ar įvyksta pateikimas pagal šį sandorį. Tais atvejais pirkimas ar pardavimas apskaitoje parodomas taikant rinkos kainą.
4. Atlyginimai už sandorius parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.
17 straipsnis
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai
1. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.
2. Einamuoju laikotarpiu gautos ar sumokėtos palūkanos parodomos vadovaujantis kaupimo principu. Mokėjimai gali būti atliekami palūkanų normos apsikeitimo sandorio būdu, taikant grynąją vertę, bet duomenys apie sukauptas palūkanų pajamas ir išlaidas turi būti pateikiami bruto verte.
3. Kiekvienas palūkanų normų apsikeitimo sandoris perkainojamas ir, jei reikia, perskaičiuojamas į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Rekomenduojama, kad nerealizuoti nuostoliai, metų pabaigoje įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, būtų amortizuoti paskesniais metais, kad išankstinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių atveju amortizacija prasidėtų nuo sandorio įvertinimo dienos ir kad amortizavimas būtų tiesinis. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.
4. Atlyginimai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.
18 straipsnis
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai
1. Išankstiniai palūkanų normos sandoriai parodomi nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną.
2. Vienos sandorio šalies kitai šaliai atsiskaitymo dieną mokamas kompensacinis mokėjimas, kuris įrašomas į pajamų ir išlaidų sąskaitas atsiskaitymo dieną. Šiems mokėjimams netaikomas kaupimo principas.
3. Jei išankstiniai palūkanų normos sandoriai sudaromi užsienio valiuta, kompensacinis mokėjimas daro įtaką šios valiutos pozicijai. Kompensacinio mokėjimo suma perskaičiuojama į eurus dabartiniu kursu atsiskaitymo dieną.
4. Visi palūkanų išankstiniai sandoriai turi būti vertinami individualiai ir, jei reikia, perskaičiuojami į eurus valiutos dabartiniu kursu. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos trukmė. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.
5. Atlyginimai parodomi pajamų ir išlaidų sąskaitose.
19 straipsnis
Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai
Išankstinius vertybinių popierių sandorius apskaitoje parodomi dviem būdais.
1. A būdas:
a) išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina;
b) parduotų vertybinių popierių valiutos pozicijos vidurkinė kaina iki atsiskaitymo neperskaičiuojama. Pajamos ir išlaidos dėl išankstinio pardavimo apskaičiuojamos atsiskaitymo dieną;
c) atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami, o bet koks likutis, esantis perkainojimo sąskaitoje, parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Nupirkti vertybiniai popieriai apskaitoje parodomi sandorio termino pabaigos neatidėliotina kaina (tikrąja rinkos kaina), o skirtumas palyginus ją su pradine išankstine kaina, pripažįstamas realizuotomis pajamomis ar išlaidomis;
d) įsigijus vertybinių popierių užsienio valiuta, valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas nekinta, jei atskaitingas subjektas jau turi tos valiutos. Jei pagal išankstinį sandorį nupirkta obligacija yra išreikšta užsienio valiuta, kurios atskaitingas subjektas neturi, todėl yra būtina šios valiutos nupirkti. Tokie užsienio valiutos pirkimai vykdomi pagal 12 straipsnio 3 dalies e punkte išdėstytas taisykles;
e) kiekviena išankstinė pozicija vertinama atskirai pagal išankstinę rinkos kainą nustatytą likusiam sandorio terminui. Metų pabaigoje perkainojimo nuostolis debetuojamas ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o perkainojimo pelnas kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos trukmė.
2. B būdas:
a) išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami;
b) ketvirčio pabaigoje vertybinio popieriaus perkainojamas atliekamas to vertybinio popieriaus grynosios pozicijos, kurią sudaro balansinė šių vertybinių popierių pozicija ir nebalansinėse sąskaitose parodyti to paties vertybinio popieriaus pardavimai. Perkainojimo suma lygi skirtumui tarp šios grynos pozicijos vertės perkainojimo kaina ir jos vertės apskaičiuotos taikant balansinės pozicijos vidurkinę kainą. Nupirkti vertybiniai popieriai ketvirčio pabaigoje perkainojami taikant 7 straipsnio nuostatas. Įsipareigojimų Perkainojimo rezultatas yra lygus pirkimų įsipareigojimo vertės neatidėliotina kaina ir jo vertės vidurkine kaina skirtumui;
c) vertybinių popierių pardavimo pagal išankstinius sandorius rezultatas parodomas tų finansinių metų apskaitoje, kuriais įsipareigojimas buvo prisiimtas. Šis rezultatas yra lygus skirtumui tarp pradinės išankstinės kainos ir balanso pozicijos vidurkinės kainos, arba nebalansinėje apskaitoje parodytų pirkimų įsipareigojimų vidurkinės kainos, jei pardavimo metu balanso pozicija per maža.
20 straipsnis
Pasirinkimo sandoriai
1. Pasirinkimo sandoriai pripažįstami nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki pasinaudojimo arba pasibaigimo dienos pagrindinėje priemonėje iš anksto nustatyta kaina.
2. Premijos užsienio valiuta perskaičiuojamos į eurus sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursu. Sumokėta premija pripažįstama atskiru turtu, o gauta premija pripažįstama atskiru įsipareigojimu.
3. Jeigu pasinaudojama pasirinkimo galimybe, pagrindinė priemonė parodoma balanse iš anksto nustatyta kaina, pridėjus ar atėmus premijos vertę. Pradinė pasirinkimo sandorio premijos suma patikslinama atsižvelgiant į nerealizuotus nuostolius, metų pabaigoje įtrauktus į pelno (nuostolio) ataskaitą.
4. Jeigu nepasinaudojama pasirinkimo galimybe, pasirinkimo sandorio premijos suma, patikslinta pagal praėjusių metų nerealizuotus nuostolius, įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą, perskaičiavus pasibaigimo dienos keitimo kursu.
5. Valiutos pozicijai daro poveikį kasdienis ateities tipo pasirinkimo sandorių kintamosios maržos vertės pokytis, metų pabaigos pasirinkimo sandorio premijos nurašymai, pagrindinė sandorio sudarymo arba pasinaudojimo diena, arba, pasibaigimo dieną, pasirinkimo sandorio premija. Kasdienis kintamosios maržos vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.
6. Kiekviena pasirinkimo sutartis perkainojama atskirai. Nerealizuoti nuostoliai, įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, nekompensuojami paskesniais metais susidariusiu nerealizuotu prieaugiu. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotų nuostolių viename pasirinkimo sandoryje ir nerealizuotų prieaugių kitame pasirinkimo sandoryje tarpusavio užskaitymas neleidžiamas.
7. Taikant 6 dalį, rinkos vertės yra oficialiai kotiruojamos kainos, kai tokias kainas galima gauti iš biržos, prekybos agento, tarpininko ar panašaus subjekto. Kai oficialiai kotiruojamų kainų nėra, rinkos vertė nustatoma naudojant vertinimo metodą. Toks vertinimo metodas laikui bėgant naudojamas nuosekliai ir yra įmanoma parodyti, kad jis teikia patikimus kainų įvertinimus, kurie būtų gaunami faktiškuose rinkos sandoriuose.
8. Atlyginimai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.
V SKYRIUS
ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI
21 straipsnis
Ataskaitų formos
1. Nacionaliniai centriniai bankai teikia duomenis Europos centriniam bankui Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais vadovaudamiesi šiomis Gairėmis.
2. Eurosistemos ataskaitų formose yra visi IV priede nurodyti balanso straipsniai. IV priede taip pat nurodomas straipsnių, kurie turi būti įtraukiami į skirtingas balanso ataskaitas, turinys.
3. Kitų skelbiamų finansinių ataskaitų formos atitinka šiuos priedus:
a) V priede nurodyta Eurosistemos skelbiama konsoliduota savaitės finansinė ataskaita pasibaigus ketvirčiui;
b) VI priede nurodyta Eurosistemos skelbiama konsoliduota savaitės finansinė ataskaita ketvirčio eigoje;
c) VII priede nurodytas konsoliduotas Eurosistemos metinis balansas.
VI SKYRIUS
SKELBIAMI METINIAI BALANSAS IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA
22 straipsnis
Skelbiamas metinis balansas ir Pelno ir nuostolio ataskaita
Rekomenduojama, kad nacionaliniai centriniai bankai skelbiamus metinį balansą ir Pelno ir nuostolio ataskaitą sudarytų pagal VIII ir IX priedus.
VII SKYRIUS
KONSOLIDAVIMO TAISYKLĖS
23 straipsnis
Bendrosios konsolidavimo taisyklės
1. Eurosistemos konsoliduotame balanse įtraukiami visi ECB ir NCB balansų straipsniai.
2. Konsoliduojant finansines ataskaitas, laikomasi nuoseklumo principo. Visos Eurosistemos finansinės ataskaitos sudaromos panašiu principu, taikant tuos pačius konsolidavimo metodus ir procesus.
3. ECB paruošia Eurosistemos konsoliduotą balansą, atsižvelgdamas į vienodų apskaitos principų ir metodų bei vienodų finansinių laikotarpių Eurosistemoje poreikį, konsolidavimo patikslinimus, atsirandančius dėl vidinių Eurosistemos operacijų ir pozicijų bei įvertindamas Eurosistemos struktūros pokyčius.
4. Atskiri balanso straipsniai, išskyrus vidinius ECB ir nacionalinių centrinių bankų vidinės Eurosistemos likučius, apjungiami konsolidavimo tikslais.
5. Konsoliduojant nacionalinių centrinių bankų ir ECB sąskaitų likučiai trečiosiose šalyse parodomi bendra verte.
6. Vidinės Eurosistemos likučiai parodomi ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansuose kaip tai nurodyta IV priede.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Taisyklių kūrimas, taikymas ir aiškinimas
1. ECBS apskaitos ir piniginių pajamų komitetas (AMICO) per Vykdomąją valdybą informuoja Valdančiąją tarybą ECBS apskaitos ir finansinės atskaitomybės taisyklių kūrimo, taikymo ir įgyvendinimo klausimais.
2. Aiškinant šias Gaires atsižvelgiama į parengiamąjį darbą, Bendrijos teisės suderintus apskaitos principus ir į visuotinai pripažintus tarptautinius apskaitos standartus.
25 straipsnis
Pereinamosios taisyklės
1. NCB perkainoja visą finansinį turtą ir įsipareigojimus tą dieną, kurią jie tampa Eurosistemos nariais. Nerealizuotas prieaugis, atsiradęs prieš arba tą dieną, atskiriamas nuo to nerealizuoto vertės prieaugio, kuris gali atsirasti vėliau, ir lieka NCB. Rinkos kainos ir kursai, kuriuos NCB taiko pradiniame balanse dalyvavimo Eurosistemoje pradžioje, laikomi šių NCB turto ir įsipareigojimų vidurkine kaina.
2. Rekomenduojama, kad nerealizuotas prieaugis, susidaręs prieš NCB narystę Eurosistemoje arba jos pradžioje, nebūtų laikomas skirstytinu pereinamojo laikotarpio metu ir kad jis būtų pripažintas realizuotinu ir (ar) skirstytinu tik tų sandorių, kurie įvyko įsijungus į Eurosistemą, atžvilgiu.
3. Užsienio valiuta, auksas ir kainų prieaugiai ir nuostoliai, atsirandantys dėl turto pervedimo iš NCB į ECB, laikomi realizuotais.
4. Šis straipsnis nepažeidžia jokio sprendimo, kuris gali būti priimtas pagal Statuto 30 straipsnį.
26 straipsnis
Panaikinimas
Gairės ECB/2002/10 panaikinamos. Nuorodos į panaikintąsias Gaires laikomos nuorodomis į šias Gaires ir skaitomos vadovaujantis X priede pateikta straipsnių atitikties lentele.
27 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Šios Gairės įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
2. Šios Gairės taikomos visiems Eurosistemos centriniams bankams.
I PRIEDAS
EUROSISTEMOS FINANSINĖS ATASKAITOS
|
Ataskaitos pavadinimas |
Vidaus ir (arba) skelbiama |
Ataskaitos teisinis pagrindas |
Ataskaitos tikslas |
|
1 Eurosistemos dienos finansinė ataskaita |
Vidaus |
Nėra |
Daugiausia likvidumo valdymo tikslais įgyvendinant Statuto 12.1 straipsnį. Dalis dienos finansinės ataskaitos duomenų naudojami apskaičiuoti pinigų politikos pajamas. |
|
2 Nekonsoliduota savaitės finansinė ataskaita |
Vidaus |
Nėra |
Jos pagrindu sudaroma konsoliduota Eurosistemos savaitės finansinė ataskaita |
|
3 Konsoliduota Eurosistemos savaitės finansinė ataskaita |
Skelbiama |
Statuto 15.2 straipsnis |
Konsoliduota finansinė ataskaita, skirta pinigų ir ekonominei analizei. Ataskaitinės dienos finansinė ataskaita naudojama sudaryti konsoliduotą Eurosistemos savaitės finansinę ataskaitą. |
|
4 Eurosistemos mėnesio ir ketvirčio finansinė informacija |
Skelbiama ir vidaus (1) |
Statistikos reglamentai, pagal kuriuos PFI turi pateikti duomenis |
Statistinė analizė |
|
5 Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas |
Skelbiama |
Statuto 26.3 straipsnis |
Konsoliduotas balansas analizės ir operaciniais tikslais |
|
(1) Mėnesio duomenys įtraukiami į skelbiamus konsoliduotus statistinius duomenis, reikalaujamus iš Europos Sąjungos pinigų finansinių institucijų (PFI). Be to, kaip PFI, centriniai bankai taip pat kas ketvirtį turi teikti detalesnę informaciją, nei nurodoma mėnesio duomenyse. |
|||
II PRIEDAS
ŽODYNĖLIS
Amortizacija - tai sistemingas premijos ir (arba) nuolaidos ar turto vertės sąskaitose mažinimas per tam tikrą laikotarpį.
Ateities pasirinkimo sandoris – tai kotiruojami ateities pasirinkimo sandoriai, kurių kintamoji marža apmokama ar gaunama kas dieną.
Atidėjimai - tai sumos, kurios atidedamos iki pelno ar nuostolio apskaičiavimo siekiant apsidrausti nuo bet kurių žinomų arba numatomų, įsipareigojimų ar rizikos, kurių kainos negalima tiksliai apskaičiuoti (žr. „rezervai“). Atidėjimų ateities įsipareigojimams ir rizikoms negalima panaudoti turto vertei tikslinti.
Atidėtas portfelis tai atidėtos investicijos, laikomos balanso turto pusėje kaip priešinio lėšos, susidedančios iš vertybinių popierių, nuosavybės priemonių, terminuotųjų indėlių ir einamųjų sąskaitų, dalyvavimo kapitale ir (ar) investicijų dukterinėse bendrovėse. Jos atitinka tokį pat straipsnį balanso įsipareigojimų pusėje, nepriklausomai nuo to, ar yra teisinių ar kitokių apribojimų.
Atsiskaitymas - tai veiksmas, kuriuo įvykdomi įsipareigojimai pervesti lėšas arba turtą tarp dviejų ar daugiau šalių. Atliekant vidines Eurosistemos operacijas, atsiskaitymas reiškia grynųjų likučių, susijusių su Eurosistemos vidaus operacijomis, panaikinimą ir reikalauja turto pervedimo.
Atsiskaitymų diena - tai diena, kada atitinkama atsiskaitymo įstaiga savo apskaitoje užregistruoja galutinį ir neatšaukiamą vertės pervedimą. Gali būti atsiskaitoma nedelsiant (realiu laiku), tą pačią dieną (dienos pabaigoje) arba susitartą dieną po įsipareigojimų prisiėmimo dienos.
Atvirkštinis pardavimo ir naujo pirkimo susitarimas (atvirkštinis atpirkimo sandoris) – tai sutartis, pagal kurią grynų pinigų turėtojas sutinka pirkti turtą ir tuo pačiu metu sutinka turtą perparduoti už sutartą kainą pareikalavus, arba po tam tikro termino, ar nenumatytų įvykių atveju. Kartais dėl atpirkimo sandorio susitariama per trečiąją šalį (trišalis atpirkimo sandoris).
Automatizuota vertybinių popierių skolinimo programa (ASLP) – tai atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius apimanti finansinė operacija, kai tam tikras įkaitas skolinamas naudojantis bendru įkaitų. Pajamos dėl šių abejų skolinimo ir skolinimosi operacijų gaunamos dėl skirtingų atpirkimo palūkanų, t. y., gautos maržos. Operaciją galima atlikti pagal pagrindinę programą, t. y., kuomet programą siūlantis bankas yra galutinė sandorio šalis, arba pagal tarpininko programą - kai programą siūlantis bankas yra tik tarpininkas, o galutinė sandorio šalis yra faktiškas vertybinių popierių skolinimo operacijas atliekanti įstaiga.
Diskontinis vertybinis popierius - tai vertybinis popierius, už kurį negaunamos palūkanų atkarpos išmokos ir kurio grąža gaunama padidėjus kapitalo vertei, nes šis turtas išleidžiamas į apyvartą arba perkamas su nuolaida lyginant su jo nominalia verte.
Ekonominis metodas - tai apskaitos metodas, pagal kurį apskaitos įvykiai apskaitoje registruojami sandorio sudarymo dieną.
Finansiniai įsipareigojimai - tai institucijos teisinė prievolė atiduoti pinigus ar kitą finansinę priemonę kitai institucijai arba apsikeisti finansinėmis priemonėmis su kita institucija potencialiai nepalankiomis institucijai sąlygomis.
▼M2 —————
Finansinis turtas - tai bet kuris turtas, jeigu tai: i) gryni pinigai; arba ii) sutartinė teisė gauti grynus pinigus ar kitą finansinę priemonę iš kitos institucijos; arba iii) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita institucija potencialiai palankiomis sąlygomis; arba iv) kitos institucijos nuosavybės priemonė.
Grįžtamoji operacija - tai operacija, pagal kuria centrinis bankas perka (atpirkimo investavimo sandoris) ar parduoda (atpirkimo skolinimo sandoris) turtą pagal atpirkimo sandorį ar atlieka įkeitimu užtikrintas kredito operacijas.
Iki termino pabaigos laikomi vertybiniai popieriai tai vertybiniai popieriai su apibrėžtais arba galimais nustatyti mokėjimais ir apibrėžtu terminu, kuriuos NCB ketina laikyti iki termino pabaigos.
Įsipareigojimas - tai dabartinė įmonės prievolė, atsiradusi dėl praeities įvykių, už kurią atsiskaičius, ji patiria išteklių nutekėjimą, tačiau tikisi iš to gauti ekonominę naudą ateityje.
Iš anksto nustatyta kaina – tai pasirinkimo sandoryje nurodyta kaina, kurią taikant sutartis gali būti įvykdyta.
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai - tai susitarimas, pagal kurį dvi šalys susitaria tam tikrą dieną ateityje mokėti palūkanas už nustatyto termino menamą indėlį. Atsiskaitymo dieną viena susitarimo šalis sumoka kitai šaliai kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo atsiskaitymo dieną susidariusio skirtumo tarp sutartyje numatytų palūkanų ir rinkos palūkanų.
Išankstinis užsienio valiutos keitimo sandoris - tai susitarimas, pagal kurį institucija įsipareigoja sutartą dieną ateityje (vėliau kaip antrą dieną po sandorio sudarymo dienos) su kita sandorio šalimi apsikeisti valiutomis (kurių viena, kaip įprasta - nacionalinė valiuta) pagal susitarime nustatytą valiutos keitimo kursą. Šis išankstinis valiutos keitimo kursas lygus pagrindiniam neatidėliotinam kursui, prie kurio pridedama ar atimama sutarta numatyta premija arba nuolaida.
Išplėstinė pasaugos inventorizacijos (IPI) programa – tai programa, kurią sudaro komercinio banko, kuriame Eurosistemos vardu saugomi eurų banknotai, valdoma saugykla už euro zonos ribų, skirta eurų banknotams tiekti ir gauti.
Neatidėliotinas kursas tai kursas, pagal kurį atsiskaitoma už sandorį neatidėliotiną atsiskaitymo dieną. Išankstinių sandorių užsienio valiuta atveju neatidėliotinas kursas yra kursas, kurio atžvilgiu taikomi išankstiniai punktai, siekiant išvesti išankstinį kursą.
Neatidėliotino atsiskaitymo diena – tai diena, kurią atsiskaitoma pagal finansinės priemonės neatidėliotiną sandorį laikantis rinkoje nusistovėjusios tvarkos tokios finansinės priemonės atžvilgiu.
Nerealizuotas perkainojimo prieaugis ar nuostolis - tai vertės prieaugis ar nuostolis, atsirandantis dėl turto perkainojimo ir palyginimo su patikslinta įsigijimo verte.
Nuolaida - tai vertybinio popieriaus nominalios vertės ir jo kainos skirtumas, kai ši kaina mažesnė už nominalią.
Nuosavybės priemonės - tai vertybiniai popieriai, už kuriuos gaunamas dividendas, t. y. įmonių akcijos ir vertybiniai popieriai liudijantys apie investicijas į nuosavybės fondą).
Palūkanų normų apsikeitimo sandoris - tai sutartinė teisė apsikeisti pinigų srautais, atitinkančiais periodines palūkanų išmokas su sandorio šalimi viena arba, dviejų valiutų sandorių atveju – dvejomis skirtingomis valiutomis.
Palūkanų normų ateities sandoris - tai biržoje prekiaujamas ateities sandoris, kuriuo sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti palūkanų normos priemonę (pvz., obligaciją) ateityje už sutartą kainą. Dažniausiai faktinis pirkimas ar pardavimas neįvyksta, ir sandorio galiojimas, kaip taisyklė, baigiasi iki sutarto termino.
Pasirinkimo sandoris – tai sutartis, kuri turėtojui suteikia teisę, bet ne pareigą, pirkti ar parduoti konkretų kiekį tam tikrų akcijų, prekių, valiutos, indeksų ar skolų nurodyta kaina per nurodytą laikotarpį arba pasibaigimo dieną.
Perėmimas nuosavybėn – vertybinių popierių, paskolų ar bet kokio turto, kuriuos centrinis bankas gavo kaip įkaitą realizuojant pradinį reikalavimą, nuosavybės perėmimo veiksmas.
Perkainojimo sąskaitos - tai balansinės sąskaitos, kuriose registruojami finansinio turto arba įsipareigojimų vertės skirtumai tarp patikslintos įsigijimo vertės ir šių finansinių straipsnių vertinimo laikotarpio pabaigos rinkos kainos (kai pastaroji didesnė už pirmąją - turto atveju; bei mažesnė - įsipareigojimų atveju). Jose parodomi kotiruojamų kainų ir (arba) rinkos keitimo kursų skirtumai.
Pinigų (atsiskaitymų) metodas - tai apskaitos metodas, pagal kurį apskaitos įvykiai registruojami apskaitoje atsiskaitymo dieną.
Realizuotos pajamos ar išlaidos - tai pajamos ar išlaidos, susidarančios dėl finansinio straipsnio pardavimo ir jo vidurkinės vertės, apskaičiuotos pagal vidurkinę kainą ir (arba) vidurkinį kursą, skirtumo.
Rezervai - tai iš skirstomo pelno atidėta suma, kuria neketinama padengti balanso sudarymo dieną žinomų konkrečių įsipareigojimų, nenumatytų išlaidų ar turto vertės sumažėjimo.
Rinkos kaina - tai aukso, užsienio valiutos ar vertybinių popierių priemonių kaina, kuri dažniausiai nurodoma be sukauptų ar apmokėtų palūkanų, ir kuri skelbiama organizuotoje rinkoje (pvz., biržoje) ar neorganizuotoje rinkoje (pvz., oficialiai biržoje nekotiruojamų vertybinių popierių rinkoje).
Sandorio išlaidos - tai su konkrečiu sandoriu susijusios išlaidos.
Sandorio kaina - tai sandorio metu tarp sandorio šalių sutarta kaina.
Sintetinė priemonė: tai finansinė priemonė, dirbtinai sukurta sujungiant dvi ar daugiau priemonių, siekiant atkartoti kitos priemonės pinigų srautus ir vertinimo modelius. Paprastai tai daroma per finansinį tarpininką.
Švari kaina - tai sandorio kaina be sumokėtos premijos ar nuolaidos ir sukauptų palūkanų, tačiau į kainą įskaitant su sandoriu susijusias operacijų išlaidas.
TARGET: tai Transeuropinė automatizuota atskirų atsiskaitymų realiu laiku greitojo lėšų pervedimo sistema vadovaujantis 2005 m. gruodžio 30 d. Gairėmis ECB/2005/16 dėl Transeuropinės automatizuotos atskirų atsiskaitymų realiu laiku greitojo lėšų pervedimo sistemos (TARGET) ( 4 ).
TARGET2: tai Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema vadovaujantis 2007 m. balandžio 26 d. Gairėmis ECB/2007/2 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) ( 5 ).
Tarptautiniai apskaitos standartai – tai Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS, angl. IAS), Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS, angl. IFRS) ir susiję aiškinimai (angl. SIC-IFRIC interpretations), šių standartų ir susijusių aiškinimų vėlesni pakeitimai, ES nustatyti būsimi standartai ir susiję aiškinimai.
Tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) - tai numeris, kurį suteikia atitinkama kompetentinga išduodančioji institucija.
▼M1 —————
Termino diena - tai diena, kada sueina laikas ir reikia mokėti visą nominalią arba pagrindinę turto vertę jo turėtojui (savininkui).
Tiesinis turto nuvertėjimo (amortizacijos) metodas - tai turto per tam tikrą laikotarpį nuvertėjimas (amortizacija), kuris apskaičiuojamas dalinant turto įsigijimo vertę (atėmus numatomą jo likutinę vertę) iš numatyto šio turto naudingo tarnavimo laiko pro rata temporis.
Turtas - tai įmonės ištekliai, kuriuos ji kontroliuoja dėl praeities įvykių ir iš kurių įmonė ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.
Užsienio valiutos pozicija - tai atitinkamos valiutos grynoji pozicija. Apskaičiuojant užsienio valiutos grynąją poziciją, specialiosios skolinimo teisės (SDR) traktuojamos kaip atskira valiuta.
Valiutos kursas – tai vienos valiutos vertė perskaičiavimui į kitą.
Valiutų apsikeitimo sandoris - tai susitarimas, pagal kurį institucija įsipareigoja nupirkti ar parduoti valiutos sumą (pirma sandorio dalis) ir kartu įsipareigoja ateityje tą pačią valiutos sumą parduoti arba nupirkti (antra sandorio dalis).
Vertės sumažėjima – tai atgautinos sumos sumažėjimas žemiau nei emisinė vertė.
Vertybiniai popieriai, laikomi kaip atidėtas portfelis – tai atidėtos investicijos, laikomos kaip atitinkamos lėšos, susidedančios iš vertybinių popierių, nuosavybės priemonių, dalyvavimo kapitale ir (ar) investicijų dukterinėse bendrovėse, atitinkančios tokį patį straipsnį balanso įsipareigojimų pusėje, nepriklausomai nuo to, ar yra teisinių, statutinių ar kitokių apribojimų, pvz., pensijų fondai, pašalpų fondai, kapitalas, atsargos.
Vertybinio popieriaus premija - tai vertybinio popieriaus nominaliosios vertės ir jo kainos, kai kaina didesnė už nominaliąją vertę, skirtumas.
Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai - tai biržoje oficialiai neregistruoti sandoriai, pagal kuriuos sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti sutartą palūkanų normos priemonę, paprastai obligaciją ar skolinį įsipareigojimą, ateityje už nustatytą kainą.
Vidaus grąžos metodas (IRR) - tai nuolaidos norma, pagal kurią apskaičiuota vertybinio popieriaus vertė parodo jo dabartinę būsimų pinigų srautų vertę.
Vidurkinio kurso ir (arba) vidurkinės kainos metodas - tai slenkančio ar svertinio vidurkio metodas, pagal kurį kiekvieno įsigijimo vertė pridedama prie esamos apskaitinės vertės ir taip gaunama nauja svertinė vidurkinė kaina ir (arba) vidurkinis kursas.
Vidutinė rinkos kaina - tai pirkimo ir pardavimo kainų, skelbiamų visuotinai pripažintose organizuotose rinkose ar rinkos tarpininkų, vidurkis, pagrįstas įprasto dydžio sandorių kotiruotėmis. Šis kainos vidurkis taikomas ketvirčio perkainojimui.
Vidutinis rinkos kursas – tai orientaciniai euro keitimo į užsienio valiutas kursai, kurie paprastai grindžiami įprastine suderinimo procedūra tarp centrinių bankų ECBS viduje ir už jos ribų, kurie dažniausiai nustatomi 14 val. 15 min. Centrinės Europos laiku ir kurie naudojami ketvirčio perkainojimui.
III PRIEDAS
EKONOMINIO APSKAITOS METODO APRAŠYMAS
(įskaitant „įprastą“ ir „alternatyvų“ metodą, nurodytus 5 straipsnyje)
1. Sandorio dienos apskaita
|
1.1 |
Sandorio dienos apskaita gali būti atliekama taikant „įprastą“ metodą arba „alternatyvų metodą“. |
|
1.2 |
„Įprastas metodas“ yra aprašytas 5 straipsnio 1 dalies a punkte.
|
|
1.3 |
„Alternatyvus metodas“ yra aprašytas 5 straipsnio 1 dalies b punkte.
|
|
1.4 |
Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos pagrindinės šių dviejų atskiriems užsienio valiutos priemonėms ir vertybiniams popieriams taikytinų būdų savybės.
|
||||||||||||||||||||||||||
2. Kasdienis sukauptų palūkanų, įskaitant premijas ar nuolaidas, įtraukimas į apskaitą
|
2.1. |
Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios palūkanos, premijos ar nuolaidos apskaičiuojamos ir parodomos apskaitoje kiekvieną dieną nepriklausomai nuo faktinio pinigų srauto. Iš to seka, kad užsienio valiutos grynoji pozicija kinta tada, kai šios sukauptos palūkanos įrašomos į sąskaitas, priešingai apskaitos metodui, kai palūkanos turi įtakos pozicijai tik tada, kai jos gaunamos ar sumokamos ( 7 ). |
|
2.2. |
Per tam tikrą atkarpą sukauptos sumos ir premijos ar nuolaidos amortizacija apskaičiuojamos ir įtraukiamos į apskaitą nuo atsiskaitymo už vertybinio popieriaus pirkimą dienos iki atsiskaitymo už pardavimą dienos arba iki išpirkimo termino dienos. |
|
2.3. |
Toliau pateikta lentelė parodo kasdienio sukauptų sumų įtraukimo į apskaitą poveikį užsienio valiutos grynajai pozicijai, pvz., mokėtinoms palūkanoms ir amortizuotoms premijoms ir (ar) nuolaidoms:
|
IV PRIEDAS
BALANSO SUDARYMO IR VERTINIMO TAISYKLĖS ( 8 )
TURTAS
|
Balanso straipsnis (2) |
Balanso straipsnių turinio kategorijos |
Vertinimo principas |
Taikymas (3) |
||
|
1 |
1 |
Auksas ir gautinas auksas |
Fizinis auksas, t. y. luitai, monetos, lakštai, grynuoliai saugykloje ar „kelyje“. Ne fizinis auksas, pvz., likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo (neskirstomose sąskaitose), terminuotieji indėliai ir reikalavimai gauti auksą, kylantys iš šių sandorių: i) aukso kiekį didinančių ar mažinančių sandorių; ir ii) aukso vietos ar grynumo apsikeitimo sandorių, kai tarp aukso išdavimo ir gavimo yra daugiau nei viena darbo diena |
Rinkos vertė |
Privalomas |
|
2 |
2 |
Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta |
Reikalavimai užsienio valiuta kitoms sandorio šalims ne euro zonos rezidentėms, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines organizacijas ir centrinius bankus už euro zonos ribų |
||
|
2.1 |
2.1 |
Iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gautinos lėšos |
a) Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nacionalinė kvota, atėmus TVF disponuojamų sąskaitų eurais likučius. Į šį straipsnį arba straipsnį „Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams“ galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais administravimo išlaidoms) |
a) Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|
b) Specialiosios skolinimosi teisės Turimos specialiosios skolinimosi teisės (bendrąja verte) |
b) Specialiosios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|||
|
c) Kiti reikalavimai Bendrieji skolinimosi susitarimai, pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai pagal Skurdo mažinimo ir augimo programą |
c) Kiti reikalavimai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|||
|
2.2 |
2.2 |
Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas |
a) Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai |
a) Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|
b) Ne euro zonos investicijos į vertybinius popierius, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Ne euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis |
b) i) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
|||
|
b) ii) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
b) iii) Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
b) iv) Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas |
Privalomas |
||||
|
c) Išorės paskolos (indėliai) ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ |
c) Išorės paskolos Indėliai nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|||
|
d) Kitas išorės turtas Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
d) Kitas išorės turtas Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|||
|
3 |
3 |
Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta |
a) Investicijos į vertybinius popierius euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis |
a) i) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
|
a) ii) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
a) iii) Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
a) iv) Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas |
Privalomas |
||||
|
b) Kiti reikalavimai euro zonos rezidentams, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Paskolos, indėliai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kitas skolinimas |
b) Kiti reikalavimai Indėliai ir kitas skolinimas nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|||
|
4 |
4 |
Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais |
|||
|
4.1 |
4.1 |
Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos |
a) Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos. Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu |
a) Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
b) Ne euro zonos investicijos į vertybinius popierius, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Ne euro zonos rezidentų išleisti nuosavybės priemonės, skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai |
b) i) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
|||
|
b) ii) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
b) iii) Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
b) iv) Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina |
Privalomas |
||||
|
c) Paskolos už euro zonos ribų, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ |
c) Ne euro zonos paskolos Indėliai nominaliąja verte |
Privalomas |
|||
|
d) Ne euro zonos subjektų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., Europos investicijų banko, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti vertybiniai popieriai |
d) i) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
|||
|
d) ii) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
d) iii) Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
4.2 |
4.2 |
Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II |
Skolinimas pagal VKM II sąlygas |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
5 |
5 |
Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais |
5.1–5.5 straipsniai: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, aprašytas 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairių ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (4) I priede |
||
|
5.1 |
5.1 |
Pagrindinės refinansavimo operacijos |
Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą |
Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina |
Privalomas |
|
5.2 |
5.2 |
Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos |
Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą |
Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina |
Privalomas |
|
5.3 |
5.3 |
Koreguojamosios atvirkštinės operacijos |
Atvirkštiniai sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai |
Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina |
Privalomas |
|
5.4 |
5.4 |
Struktūrinės atvirkštinės operacijos |
Atvirkštiniai sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu |
Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina |
Privalomas |
|
5.5 |
5.5 |
Ribinio skolinimo galimybė |
Vienos nakties likvidumo paskola, kurios palūkanos atitinkamo turto atžvilgiu numatytos iš anksto (nuolatinė galimybė) |
Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina |
Privalomas |
|
5.6 |
5.6 |
Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole |
Papildomas kreditas kredito įstaigoms, atsirandantis dėl užtikrinamojo turto, susijusio su kitu šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės padidėjimo |
Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina |
Privalomas |
|
6 |
6 |
reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais |
Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių portfelių, priskiriamų turto straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“, valdymu, įskaitant sandorius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pasikeitimo, ir kiti reikalavimai. Ne vidaus euro zonos kredito įstaigų korespondentinės sąskaitos. Kiti su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis nesusiję reikalavimai ir operacijos. Visi reikalavimai, kylantys iš pinigų politikos operacijų, kurias NCB inicijavo prieš prisijungdamas prie Eurosistemos |
Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina |
Privalomas |
|
7 |
7 |
euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais |
|||
|
7.1 |
7.1 |
Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai |
Pinigų politikos tikslais laikomi euro zonoje išleisti vertybiniai popieriai. Koregavimo tikslais pirkti ECB skolos sertifikatai |
i) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
|
ii) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
iii) Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
7.2 |
7.2 |
Kiti vertybiniai popieriai |
Vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto 7.1 straipsniui „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“ ir turto 11.3 straipsniui „Kitas finansinis turtas“; skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, laikomi iki jų galiojimo termino, įskaitant Vyriausybės vertybinius popierius iki EPS, eurais. Nuosavybės priemonės |
i) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
|
ii) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
iii) Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Privalomas |
||||
|
iv) Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina |
Privalomas |
||||
|
8 |
8 |
Valdžios sektoriaus skola eurais |
Reikalavimai valdžios sektoriui, atsiradę iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos) |
Indėliai ir (arba) paskolos nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte |
Privalomas |
|
— |
9 |
Vidiniai Eurosistemos reikalavimai (+) |
|||
|
— |
9.1 |
Dalyvavimas ECB kapitale (+) |
Tik NCB balanso straipsnis Kiekvieno NCB dalis ECB kapitale pagal Sutartį ir atitinkamą kapitalo raktą bei įnašai pagal ECBS statuto 49 straipsnio 2 dalį |
Vertė |
Privalomas |
|
— |
9.2 |
Reikalavimai, atitinkantys užsienio atsargų pervedimus (+) |
Tik NCB balanso straipsnis Reikalavimai eurais ECB dėl pradinio ir papildomo užsienio atsargų pervedimo pagal Sutarties nuostatas |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
— |
9.3 |
Reikalavimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas (+) |
Tik ECB balanso straipsnis. Nacionalinių centrinių bankų išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl kompensacinio susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
— |
9.4 |
Grynieji reikalavimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (+) (1) |
NCB atveju: grynasis reikalavimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinė suma ir ją balansuojantis apskaitos įrašas, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2001/16 dėl dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų ECB atveju: reikalavimai, susiję su ECB banknotų emisija pagal Sprendimą ECB/2001/15 |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
— |
9.5 |
Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji) (+) |
Šių straipsnio dalių grynoji pozicija: |
||
|
a) grynieji reikalavimai dėl likučių TARGET2 sąskaitose ir NCB korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma - taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)“ |
a) Nominalioji vertė |
Privalomas |
|||
|
b) reikalavimas dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Taikytina tik laikotarpiui nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną |
b) Nominalioji vertė |
Privalomas |
|||
|
c) kiti galintys atsirasti vidiniai Eurosistemos reikalavimai, išreikšti eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų už eurų banknotus paskirstymą NCB (1) |
c) Nominalioji vertė |
Privalomas |
|||
|
9 |
10 |
Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta |
Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (reikalavimai), įskaitant inkasuojamų čekių srautą |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
9 |
11 |
Kitas turtas |
|||
|
9 |
11.1 |
euro zonos monetos |
Eurų monetos, jeigu NCB nėra teisinis jų emitentas |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
9 |
11.2 |
Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas |
Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga |
Įsigijimo kaina minus nusidėvėjimas Nusidėvėjimo normos: — kompiuteriai bei susijusi techninė ir (ar) programinė įranga ir motorinės transporto priemonės: — 4 metai — įranga, baldai ir įrengimai pastatuose/montuojama įranga: — 10 metų — pastatai ir kapitalinio remonto išlaidos: — 25 metai Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama) |
Rekomenduojamas |
|
9 |
11.3 |
Kitas finansinis turtas |
— Dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves; nuosavybės priemonės, laikomos dėl strateginių ir (arba) politinių priežasčių — Vertybiniai popieriai, įskaitant nuosavybės priemones, ir kitos finansinės priemonės ir likučiai (pvz., terminuotieji indėliai ir einamosios sąskaitos), laikomi kaip atidėtas portfelis — Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymu |
a) Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina |
Rekomenduojamas |
|
b) Dalyvavimas kapitale ir nelikvidžios nuosavybės akcijos ir bet kokios kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą |
Rekomenduojamas |
||||
|
c) Investicijos į dukterines bendroves arba reikšmingas dalyvavimas Grynoji turto vertė |
Rekomenduojamas |
||||
|
d) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Rekomenduojamas |
||||
|
e) Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos arba laikomi kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Rekomenduojamas |
||||
|
f) Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos |
Rekomenduojamas |
||||
|
g) Likučiai bankuose ir paskolos Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, jeigu likučiai arba indėliai yra išreikšti užsienio valiutomis |
Rekomenduojamas |
||||
|
9 |
11.4 |
Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai |
Užsienio valiutos išankstinių ir apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo ir išankstinių sandorių, vertybinių popierių išankstinių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai |
Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu |
Privalomas |
|
9 |
11.5 |
Sukauptos sumos ir iš anksto sumokėtos išlaidos |
Ataskaitiniu laikotarpiu negautinos, tačiau jam priskiriamos pajamos. Iš anksto sumokėtos išlaidos ir sumokėtos sukauptos palūkanos (t. y. sukauptos palūkanos, nupirktos kartu su vertybiniu popieriumi) |
Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą |
Privalomas |
|
9 |
11.6 |
Kita |
Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai. Tarpinės perkainojimo sąskaitos (balanso straipsnis tik metų eigoje: nerealizuoti nuostoliai perkainojimo dienomis metų eigoje, kurių nepadengia atitinkamos perkainojimo sąskaitos pagal įsipareigojimų straipsnį „Perkainojimo sąskaitos“). Paskolos patikos pagrindu. Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais. Nacionalinės euro zonos valiutos vieneto nominalo monetos. Einamosios išlaidos (grynasis sukauptas nuostolis), metų, ėjusių prieš ataskaitinius metus, nuostolis. Grynasis pensijų turtas |
Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina |
Rekomenduojamas |
|
Tarpinės perkainojimo sąskaitos Perkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą |
Tarpinės perkainojimo sąskaitos: privalomas |
||||
|
Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais Rinkos vertė |
Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais: privalomas |
||||
|
Likę reikalavimai, atsirandantys kitoms Eurosistemos sandorio šalims nevykdant įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste |
Likę reikalavimai (dėl įsipareigojimų nevykdymo) Nominalioji/atsiperkamoji vertė (prieš įskaitant/įskaičius nuostolius) |
Likę reikalavimai (dėl įsipareigojimų nevykdymo): privalomas |
|||
|
Turtas arba reikalavimai (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorio šalių pateiktą įkaitą |
Turtas arba reikalavimai (dėl įsipareigojimų nevykdymo) Vertė (jei finansinis turtas yra išreikštas užsienio valiutomis – perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą įsigijimo metu) |
Turtas arba reikalavimai (dėl įsipareigojimų nevykdymo): privalomas |
|||
|
— |
12 |
Metų nuostolis |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
|
(1) Straipsniai, kurie turi būti suderinti. Žr. Gairių ECB/2006/16 4 konstatuojamąją dalį. (2) Numeravimas pirmame stulpelyje atitinka balanso formas, pateiktas V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje atitinka balanso formą, pateiktą VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „(+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose. (3) Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t. y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui. (4) OL L 310, 2000 12 11, p. 1. |
|||||
ĮSIPAREIGOJIMAI
|
Balanso straipsnis (2) |
Balanso straipsnių turinio kategorijos |
Vertinimo principas |
Taikymas (3) |
||
|
1 |
1 |
Banknotai apyvartoje (1) |
(a) Eurų banknotai, pridėjus arba atėmus tikslinimo sumas, susijusias su banknotų paskirstymo rakto taikymu pagal Gaires ECB/2001/15 ir Sprendimą ECB/2001/16 |
(a) Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
(b) euro zonos nacionalinės valiutos vieneto nominalo banknotai grynųjų pinigų keitimo metais |
(b) Nominalioji vertė |
Privalomas |
|||
|
2 |
2 |
Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais |
2.1, 2.2, 2.3 ir 2.5 straipsniai: indėliai eurais, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede |
||
|
2.1 |
2.1 |
Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą) |
Į finansinių institucijų, kurioms pagal Statutą taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, sąrašą įtrauktų kredito įstaigų sąskaitos eurais. Į šį straipsnį pirmiausia įtraukiamos sąskaitos, naudojamos privalomosioms atsargoms laikyti |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
2.2 |
2.2 |
Indėlių galimybė |
Vienos nakties indėliai su iš anksto nustatyta palūkanų norma (nuolatinė galimybė) |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
2.3 |
2.3 |
Terminuotieji indėliai |
Lėšų rinkimas siekiant sumažinti likvidumą, susijęs su koregavimo operacijomis |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
2.4 |
2.4 |
Koreguojamosios atvirkštinės operacijos |
Su pinigų politika susiję sandoriai, kuriais siekiama sumažinti likvidumą |
Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina |
Privalomas |
|
2.5 |
2.5 |
Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole |
Kredito įstaigų indėliai, atsirandantys dėl užtikrinamojo turto, susijusio su šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės sumažėjimo |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
3 |
3 |
Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais |
Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“. Kitos operacijos, nesusijusios su Eurosistemos pinigų politikos priemonėmis. Šis straipsnis neapima kredito įstaigų einamųjų sąskaitų. Visi įsipareigojimai ir (arba) indėliai, kylantys iš pinigų politikos operacijų, kurias NCB inicijavo prieš prisijungdamas prie Eurosistemos |
Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina |
Privalomas |
|
4 |
4 |
Išleisti skolos sertifikatai |
Tik ECB balanso straipsnis; NCB atveju – pereinamojo balanso straipsnis. Skolos sertifikatai, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede. Vertybiniai popieriai su nuolaida, išleisti siekiant sumažinti likvidumą |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
5 |
5 |
Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais |
|||
|
5.1 |
5.1 |
Valdžios sektorius |
Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
5.2 |
5.2 |
Kiti įsipareigojimai |
Darbuotojų, bendrovių ir klientų, įskaitant finansines institucijas, įrašytas į atleistų nuo įsipareigojimo laikyti privalomąsias atsargas sąrašą (žr. įsipareigojimų straipsnį 2.1), ir t. t. einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
6 |
6 |
Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais |
Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą, įskaitant sąskaitas, laikomas mokėjimų tikslais, ir sąskaitas, laikomas rezervų valdymo tikslais: kitų bankų, centrinių bankų, tarptautinių ir (arba) viršvalstybinių institucijų, įskaitant Europos Komisiją; kitų indėlininkų einamosios sąskaitos. Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, valdant vertybinius popierius eurais. Nedalyvaujančių valstybių narių centrinių bankų TARGET2 sąskaitų likučiai |
Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina |
Privalomas |
|
7 |
7 |
Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta |
Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai, naudojant turtą užsienio valiuta arba auksą |
Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|
8 |
8 |
Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta |
|||
|
8.1 |
8.1 |
Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai |
Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai, naudojant turtą užsienio valiuta arba auksą |
Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|
8.2 |
8.2 |
Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II |
Skolinimasis pagal VKM II sąlygas |
Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą |
Privalomas |
|
9 |
9 |
TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių priešinys |
SST išreikštas straipsnis, rodantis, kiek SST iš pradžių buvo suteikta atitinkamai šaliai ir (ar) NCB |
Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal rinkos kursą |
Privalomas |
|
— |
10 |
Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai |
|||
|
— |
10.1 |
Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas (+) |
Tik ECB balanso straipsnis eurais |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
— |
10.2 |
Įsipareigojimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas (+) |
Tik NCB balanso straipsnis Europos centriniam bankui išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl kompensacinio susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
— |
10.3 |
Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (+) (1) |
Tik NCB balanso straipsnis. NCB atveju: grynasis įsipareigojimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant Eurosistemos vidaus likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinę sumą ir ją balansuojantį apskaitos įrašą, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2001/16 |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
— |
10.4 |
Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji) (+) |
Šių straipsnio dalių grynoji pozicija: |
||
|
(a) grynieji įsipareigojimai, atsirandantys iš likučių TARGET2 sąskaitose ir nacionalinių centrinių bankų korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma – taip pat žr. turto straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji)“ |
(a) Nominalioji vertė |
Privalomas |
|||
|
(b) įsipareigojimas dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Taikytina tik laikotarpiui nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną |
(b) Nominalioji vertė |
Privalomas |
|||
|
(c) kiti galintys atsirasti Eurosistemos vidiniai įsipareigojimai, išreikšti eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų už eurų banknotus paskirstymą NCB (1) |
(c) Nominalioji vertė |
Privalomas |
|||
|
10 |
11 |
Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta |
Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimų srautus |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
10 |
12 |
Kiti įsipareigojimai |
|||
|
10 |
12.1 |
Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai |
Užsienio valiutos išankstinių ir apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo ir išankstinių sandorių, vertybinių popierių išankstinių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai |
Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu |
Privalomas |
|
10 |
12.2 |
Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos |
Išlaidos, kurios turės būti patirtos ateityje, bet yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos, gautos per ataskaitinį laikotarpį, bet susijusios su būsimu laikotarpiu |
Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą |
Privalomas |
|
10 |
12.3 |
Kita |
Mokesčių tarpinės sąskaitos. Užsienio valiutos kreditinės arba garantinio draudimo sąskaitos. Atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“. Privalomieji indėliai, išskyrus atsargų indėlius. Kiti mažaverčiai straipsniai. Einamosios pajamos (grynasis sukauptas pelnas), ankstesnių metų pelnas prieš paskirstymą. Įsipareigojimai patikos pagrindu. Klientų indėliai auksu. Apyvartoje esančios monetos, kai NCB yra teisinis jų emitentas. Apyvartoje esantys nacionalinės euro zonos valiutos vienetų nominalo banknotai, kurie nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu jie nebuvo priskirti įsipareigojimų straipsniui „Atidėjiniai“. Grynieji pensijų įsipareigojimai |
Nominalioji vertė arba (atpirkimo) kaina |
Rekomenduojamas |
|
Klientų indėliai auksu Rinkos vertė |
Klientų indėliai auksu: privalomas |
||||
|
10 |
13 |
Atidėjiniai |
(a) Pensijoms, užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir kitiems tikslams, pvz., numatomoms išlaidoms ateityje, atidėjiniams nacionalinės euro zonos valiutos vienetams, kurie nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu šie banknotai nebuvo priskirti įsipareigojimų straipsniams „Kiti įsipareigojimai“ arba „Kita“ NCB įnašai ECB pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9.1 straipsnyje (+) |
(a) Sąnaudos ir (arba) nominalioji vertė |
Rekomenduojamas |
|
(b) Iš pinigų politikos operacijų atsirandančioms kitos sandorio šalies rizikoms |
(b) Nominalioji vertė (proporcingai pasirašytam ECB kapitalo raktui; paremta metų pabaigoje ECB valdančiosios tarybos atliktu įvertinimu) |
Privalomas |
|||
|
11 |
14 |
Perkainojimo sąskaitos |
Perkainojimo sąskaitos, susijusios su aukso, visų rūšių vertybinių popierių eurais, visų rūšių vertybinių popierių užsienio valiuta, pasirinkimo sandorių kainų pokyčiais; rinkos vertinimo skirtumai, susiję su palūkanų normų rizikos išvestinėmis priemonėmis; perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutų kursų svyravimais kiekvienos turimos valiutos grynosios pozicijos, įskaitant užsienio valiutos apsikeitimo ir (arba) išankstinius sandorius ir SST, atžvilgiu NCB įnašai ECB pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9.1 straipsnyje (+) |
Perkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą |
Privalomas |
|
12 |
15 |
Kapitalas ir atsargos |
|||
|
12 |
15.1 |
Kapitalas |
Apmokėtas kapitalas: ECB kapitalas yra konsoliduojamas su dalyvaujančių NCB kapitalo dalimis |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
12 |
15.2 |
Atsargos |
(Teisinės) atsargos ir kitos atsargos. Nepaskirstytos pajamos NCB įnašai ECB pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9.1 straipsnyje (+) |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
10 |
16 |
Metų pelnas |
Nominalioji vertė |
Privalomas |
|
|
(1) Straipsniai, kurie turi būti suderinti. Žr. Gairių ECB/2006/16 4 konstatuojamąją dalį. (2) Numeravimas pirmame stulpelyje atitinka balanso formas, pateiktas V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje atitinka balanso formą, pateiktą VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „(+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose. (3) Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t. y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui. |
|||||
V PRIEDAS
Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti pasibaigus ketvirčiui
|
(milijonais EUR) |
|||||||
|
Turtas (1) |
Likutis… dieną |
Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl |
Įsipareigojimai |
Likutis … dieną |
Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl |
||
|
sandorių |
ketvirčio pabaigos patikslinimų |
sandorių |
ketvirčio pabaigos patikslinimų |
||||
|
1. Auksas ir gautinas auksas 2. Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 2.1. Gautinos lėšos iš TVF 2.2. Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas 3. Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 4. Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais 4.1. Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos 4.2. Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II 5. Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais 5.1. Pagrindinės refinansavimo operacijos 5.2. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos 5.3. Koreguojamosios atvirkštinės operacijos 5.4. Struktūrinės atvirkštinės operacijos 5.5. Ribinio skolinimo galimybė 5.6. Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 6. Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 7. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais 7.1. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai 7.2. Kiti vertybiniai popieriai 8. Valdžios sektoriaus skola eurais 9. Kitas turtas |
1. Banknotai apyvartoje 2. Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 2.1. Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą) 2.2. Indėlių galimybė 2.3. Terminuotieji indėliai 2.4. Koreguojamosios atvirkštinės operacijos 2.5. Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 3. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 4. Išleisti skolos sertifikatai 5. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais 5.1. Valdžios sektorius 5.2. Kiti įsipareigojimai 6. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais 7. Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8.1. Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai 8.2. Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II 9. TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo 10. Kiti įsipareigojimai 11. Perkainojimo sąskaitos 12. Kapitalas ir atsargos |
||||||
|
Visas turtas |
Visi įsipareigojimai |
||||||
|
Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo. |
|||||||
|
(1) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę. |
|||||||
VI PRIEDAS
Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti per ketvirčio laikotarpį
|
(milijonais EUR) |
|||||
|
Turtas (1) |
Likutis… dieną |
Skirtumas palyginti su praeita savaite dėl sandorių |
Įsipareigojimai |
Likutis… dieną |
Skirtumas palyginti su praeita savaite dėl sandorių |
|
1. Auksas ir gautinas auksas 2. Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 2.1. Gautinos lėšos iš TVF 2.2. Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas 3. Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 4. Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais 4.1. Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos 4.2. Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II 5. Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais 5.1. Pagrindinės refinansavimo operacijos 5.2. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos 5.3. Koreguojamosios atvirkštinės operacijos 5.4. Struktūrinės atvirkštinės operacijos 5.5. Ribinio skolinimo galimybė 5.6. Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 6. Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 7. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais 7.1. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai 7.2. Kiti vertybiniai popieriai 8. Valdžios sektoriaus skola eurais 9. Kitas turtas |
1. Banknotai apyvartoje 2. Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 2.1. Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą) 2.2. Indėlių galimybė 2.3. Terminuotieji indėliai 2.4. Koreguojamosios atvirkštinės operacijos 2.5. Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 3. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 4. Išleisti skolos sertifikatai 5. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais 5.1. Valdžios sektorius 5.2. Kiti įsipareigojimai 6. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais 7. Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8.1. Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai 8.2. Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II 9. TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo 10. Kiti įsipareigojimai 11. Perkainojimo sąskaitos 12. Kapitalas ir atsargos |
||||
|
Visas turtas |
Visi įsipareigojimai |
||||
|
Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo. |
|||||
|
(1) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę. |
|||||
VII PRIEDAS
Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas
|
(milijonais EUR) |
|||||
|
Turtas (1) |
Ataskaitiniai metai |
Praeiti metai |
Įsipareigojimai |
Ataskaitiniai metai |
Praeiti metai |
|
1. Auksas ir gautinas auksas 2. Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 2.1. Gautinos lėšos iš TVF 2.2. Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas 3. Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 4. Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais 4.1. Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos 4.2. Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II 5. Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais 5.1. Pagrindinės refinansavimo operacijos 5.2. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos 5.3. Koreguojamosios atvirkštinės operacijos 5.4. Struktūrinės atvirkštinės operacijos 5.5. Ribinio skolinimo galimybė 5.6. Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 6. Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 7. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais 7.1. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai 7.2. Kiti vertybiniai popieriai 8. Valdžios sektoriaus skola eurais 9. Kitas turtas |
1. Banknotai apyvartoje 2. Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 2.1. Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą) 2.2. Indėlių galimybė 2.3. Terminuotieji indėliai 2.4. Koreguojamosios atvirkštinės operacijos 2.5. Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 3. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 4. Išleisti skolos sertifikatai 5. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais 5.1. Valdžios sektorius 5.2. Kiti įsipareigojimai 6. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais 7. Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8.1. Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai 8.2. Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II 9. TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo 10. Kiti įsipareigojimai 11. Perkainojimo sąskaitos 12. Kapitalas ir atsargos |
||||
|
Visas turtas |
Visi įsipareigojimai |
||||
|
Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo. |
|||||
|
(1) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę. |
|||||
VIII PRIEDAS
Metinis centrinio banko balansas (1)
|
(milijonais EUR) (2) |
|||||
|
Turtas (3) |
.Ataskaitiniai metai |
Praeiti metai |
Įsipareigojimai |
Ataskaitiniai metai |
Praeiti metai |
|
1. Auksas ir gautinas auksas 2. Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 2.1. Gautinos lėšos iš TVF 2.2. Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas 3. Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas 4. Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 4.1. Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos 4.2. Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II 5. Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais 5.1. Pagrindinės refinansavimo operacijos 5.2. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos 5.3. Koreguojamosios atvirkštinės operacijos 5.4. Struktūrinės atvirkštinės operacijos 5.5. Ribinio skolinimo galimybė 5.6. Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 6. Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 7. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais 7.1. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai 7.2. Kiti vertybiniai popieriai 8. Valdžios sektoriaus skola eurais 9. Vidiniai Eurosistemos reikalavimai 9.1. Dalyvavimas ECB kapitale 9.2. Reikalavimai, lygūs pervestoms užsienio atsargoms 9.3. Reikalavimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas 9.4. Grynieji reikalavimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje* 9.5. Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji)* 10 .Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta 11. Kitas turtas 11.1. Euro zonos monetos 11.2. Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas 11.3. Kitas finansinis turtas 11.4. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai 11.5. Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos* 11.6. Kita 12. Metų nuostolis |
1. Banknotai apyvartoje* 2. Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 2.1. Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą) 2.2. Indėlių galimybė 2.3. Terminuotieji indėliai 2.4. Koreguojamosios atvirkštinės operacijos 2.5. Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 3. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais 4. Išleisti skolos sertifikatai 5. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais 5.1. Valdžios sektorius 5.2. Kiti įsipareigojimai 6. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais 7. Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8.1. Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai 8.2. Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II 9. TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo 10. Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai 10.1. Įsipareigojimai, lygūs užsienio atsargų pervedimams 10.2. Įsipareigojimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas 10.3. Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje* 10.4. .Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)* 11. Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta 12. Kiti įsipareigojimai 12.1. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai 12.2. Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos* 12.3. Kita 13. Atidėjimai 14 .Perkainojimo sąskaitos 15. Kapitalas ir atsargos 15.1. Kapitalas 15.2. Atsargos 16. Metų pelnas |
||||
|
Visas turtas |
Visi įsipareigojimai |
||||
|
Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo. |
|||||
|
(1) Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose. (2) Vietoj to centriniai bankai gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas. (3) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę. |
|||||
IX PRIEDAS
Skelbiama centrinio banko pelno (nuostolio) ataskaita (2) (3)
|
(milijonais EUR) (4) |
||
|
... m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita |
Ataskaitiniai metai |
Praėjusieji metai |
|
1.1. Palūkanų pajamos (1) |
||
|
1.2. Palūkanų išlaidos (1) |
||
|
1. Grynosios palūkanų pajamos |
||
|
2.1. Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų |
||
|
2.2. Finansinio turto ir pozicijų nurašymai |
||
|
2.3. Pervedimai į atidėjinius užsienio valiutų kursų, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir iš jų |
||
|
2. Grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir atidėjinių rizikoms rezultatas |
||
|
3.1. Komisinių ir kitų atlygių pajamos |
||
|
3.2. Komisinių ir kitų atlygių išlaidos |
||
|
3. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos) |
||
|
4. Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse (1) |
||
|
5. Grynasis pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultatas (1) |
||
|
6. Kitos pajamos |
||
|
Visos grynosios pajamos |
||
|
7. Personalo išlaikymo išlaidos (5) |
||
|
8. Administracinės išlaidos (5) |
||
|
9. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo išlaidos |
||
|
10. Banknotų gamybos paslaugos (6) |
||
|
11. Kitos išlaidos |
||
|
12. Pajamų mokestis ir kiti Vyriausybės nustatyti pajamų mokesčiai |
||
|
Metų (nuostolis) pelnas |
||
|
(1) Straipsniai, kurie turi būti suderinti. Žr. Gairių ECB/2006/16 4 konstatuojamąją dalį. (2) ECB pelno (nuostolio) ataskaita yra šiek tiek kitokio formato. Žr. 2006 m. lapkričio 10 d. Sprendimo ECB/2006/17 III priedą. (3) Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. IV, VIII ir IX prieduose straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute. (4) Vietoj to centriniai bankai gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas. (5) Įskaitant administracinius atidėjinius. (6) Šis straipsnis naudojamas, kai banknotų gamyba užsakoma iš išorinių šaltinių (išorinių bendrovių, atsakingų už banknotų gamybą centrinių bankų vardu, suteiktų paslaugų kaina). Rekomenduojama, kad išlaidos, patirtos tiek dėl nacionalinių banknotų, tiek dėl euro banknotų emisijos, būtų įrašomos į pelno (nuostolio) ataskaitą, kai dėl šių išlaidų pateikiamos sąskaitos arba šios išlaidos patiriamos kitu būdu. |
||
X PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
|
Gairės ECB/2002/10 |
Šios Gairės |
|
5 straipsnio 1 dalis |
— |
|
5 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnio 1 dalis |
|
— |
5 straipsnio 2 dalis |
|
5 straipsnio 3 dalis |
— |
|
— |
5 straipsnio 3 dalis |
|
8 straipsnio 3 dalis |
— |
|
8 straipsnio 4 dalis |
8 straipsnio 3 dalis |
|
8 straipsnio 5 dalis |
8 straipsnio 4 dalis |
|
8 straipsnio 6 dalis |
8 straipsnio 5 dalis |
|
— |
10 straipsnio 1 dalis |
|
10 straipsnio a punktas |
10 straipsnio 2 dalies a punktas |
|
— |
10 straipsnio 2 dalies b punktas |
|
10 straipsnio b punktas |
10 straipsnio 2 dalies c punktas |
|
— |
12 straipsnio 3 dalies c punktas |
|
12 straipsnio 3 dalies c punktas |
12 straipsnio 3 dalies d punktas |
|
12 straipsnio 3 dalies d punktas |
12 straipsnio 3 dalies e punktas |
|
12 straipsnio 3 dalies e punktas |
12 straipsnio 3 dalies f punktas |
|
16 straipsnio 5 dalis |
— |
|
16 straipsnio 6 dalis |
— |
|
16 straipsnio 7 dalis |
— |
|
17 straipsnio 3 dalis |
— |
|
17 straipsnio 4 dalis |
17 straipsnio 3 dalis |
|
17 straipsnio 5 dalis |
17 straipsnio 4 dalis |
|
— |
20 straipsnis |
|
20 straipsnis |
21 straipsnis |
|
21 straipsnis |
22 straipsnis |
|
22 straipsnio 1 dalis |
23 straipsnio 1 dalis |
|
22 straipsnio 2 dalis |
23 straipsnio 3 dalis |
|
22 straipsnio 3 dalis |
23 straipsnio 4 dalis |
|
22 straipsnio 4 dalis |
23 straipsnio 5 dalis |
|
22 straipsnio 5 dalis |
23 straipsnio 6 dalis |
|
22 straipsnio 6 dalis |
23 straipsnio 2 dalis |
|
23 straipsnis |
24 straipsnis |
|
— |
25 straipsnis |
|
24 straipsnis |
26 straipsnis |
|
25 straipsnio 2 dalis |
— |
|
25 straipsnio 3 dalis |
27 straipsnio 2 dalis |
( 1 ) OL L 58, 2003 3 3, p. 1.
( 2 ) OL L 337, 2001 12 20, p. 52. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu ECB/2004/9 (OL L 205, 2004 6 9, p. 17).
( 3 ) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
( 4 ) OL L 18, 2006 1 23, p. 1. Gairės su pakeitimais, padarytais Gairėmis ECB/2006/11 (OL L 221, 2006 8 12, p. 17).
( 5 ) OL L 237, 2007 9 8, p. 1.
( 6 ) Jei valiuta perkama ar parduodama pagal išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius, jos pozicija kinta neatidėliotiną atsiskaitymo dieną (t.y., paprastai sandorio sudarymo dieną arba antrą ar trečią dieną po sandorio sudarymo dienos).
( 7 ) Yra įvardinti du sukauptų sumų pripažinimo metodai. Pirmasis metodas yra „kalendorinės dienos metodas“, t.y. sukauptos sumos yra įrašomos kiekvieną kalendorinę dieną nepriklausomai nuo to, ar ši diena yra savaitgalio diena, banko išeiginė, ar darbo diena. Antrasis metodas yra „darbo dienos metodas“, t.y. sukauptos sąnaudos įrašomos į sąskaitas tik darbo dienomis. Metodo pasirinkimo pirmenybė nėra nustatyta. Tačiau jeigu paskutinė metų diena nėra darbo diena, ji turi būti įtraukta skaičiuojant sukauptas sumas pagal bet kurį iš šių metodų.
( 8 ) Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos reikalavimų ir (ar) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būtu suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.