EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos ( 1 ), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1) sąvokos „atskaitingi tarpininkai“, „dalyvaujanti valstybė narė“, „rezidentas“, ir „rezidavimas“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

2) „namų ūkiai ir nefinansinės korporacijos“ – kaip apibrėžta Europos sąskaitų sistemoje (ESA) 1995, pateiktoje 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl nacionalinių ir regioninių sąskaitų Europos sistemos Bendrijoje ( 2 ) A priede – visi nefinansiniai sektoriai, išskyrus bendrąsias valdžios institucijas, apimantys namų ūkių sektorių ir namų ūkį aptarnaujančių ne pelno institucijų sektorių (sujungti S.14 ir S.15 punktai) ir nefinansinių korporacijų sektorių (S.11 punktas);

3) „kredito įstaigos ir kitos institucijos“ – visos PFI, išskyrus centrinius bankus ir pinigų rinkos fondus, kurios nurodytos vadovaujantis klasifikaciniais principais, išdėstytais 2001 m. lapkričio 22 d. Europos Centrinio banko reglamento (EB) Nr. 2423/2001 dėl pinigų finansų įstaigų konsoliduoto balanso (ECB/2001/13) ( 3 ) I priedo 1 dalies 1 punkte;

4) „PFI palūkanų normos statistika“ – statistika apie tas euro nominalo indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko reziduojančios kredito įstaigos ir kitos institucijos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms, reziduojančioms dalyvaujančiose valstybėse narėse;

5) „potencialiai atskaitinga visuomenės dalis“ – reziduojančios kredito įstaigos ir kitos institucijos, kurios priima euro nominalo indėlius iš dalyvaujančiose valstybėse narėse reziduojančių namų ūkių ir (arba) nefinansinių korporacijų ir (arba) suteikia jiems euro nominalo paskolas.

2. Kiekvienas nacionalinis centrinis bankas pasirenka savo atskaitingus tarpininkus iš potencialiai atskaitingos visuomenės dalies kredito įstaigų ir kitų institucijų, kurios reziduoja toje pačioje dalyvaujančioje valstybėje narėje kaip ir NCB.

3. Atsirinkdami atskaitingus tarpininkus nacionaliniai centriniai bankai vykdo jų surašymą, arba remiasi atrankos metodu pagal toliau nurodytus kriterijus.

4. Vykdant surašymą, nacionalinis centrinis bankas kreipiasi į kiekvieną potencialiai atskaitingos visuomenės dalies reziduojančią kredito įstaigą ir kitą instituciją su prašymu pateikti pinigų finansų įstaigos palūkanų normų statistiką. Surašymo būdu surinkti kintamieji rodikliai yra palūkanų normos ir naujų sandorių sumos bei negrąžintų sumų palūkanų normos.

5. Taikant atrankos būdą, dėl statistikos pateikimo kreipiamasi tik į pasirinktas potencialiai atskaitingos visuomenės dalies kredito įstaigas ir kitas institucijas. Atrankos būdu surinkti kintamieji rodikliai yra palūkanų normos ir naujų sandorių sumos bei negrąžintų sumų palūkanų normos. Jie vadinami atrankos kintamaisiais rodikliais. Siekiant minimaliai sumažinti riziką, kad atrankinio tyrimo rezultatai skirsis nuo tikrųjų (nežinomų) atskaitingos visuomenės dalies verčių, imtis sudaroma tokiu būdu, kad atspindėtų potencialiai atskaitingą visuomenės dalį. PFI palūkanų normos statistikos tikslais, imtis laikoma tipine, jei visos PFI palūkanų normos statistikos charakteristikos, kurios aptinkamos potencialiai atskaitingos visuomenės dalyje, taip pat atspindimos ir imtyje. Sudarydami pirminę imtį, atrankos schemai parengti nacionaliniai centriniai bankai gali naudoti tinkančius pakaitinius rodiklius ir modelius, net jei iš esamų šaltinių gauti pagrindiniai duomenys ir ne visiškai tiksliai atitinka šio Reglamento sąvokas.

6. Siekdamas užtikrinti, kad imtis būtų tipinė, kiekvienas nacionalinis centrinis bankas, naudojantis atrankos metodą surenkant PFI palūkanų normos statistiką, prieš pasirinkdamas bet kokius atskaitingus tarpininkus, teisingai išskirsto lygmenimis potencialiai atskaitingą visuomenės dalį. Skirstymas į lygmenis reiškia, kad potencialiai atskaitinga visuomenės dalis N dalinama į smulkesnes grupes arba lygmenis N1, N2, N3, NL. Taip išskirstyti pogrupiai arba lygmenys nesikerta ir visi kartu sudaro potencialiai atskaitingą visuomenės dalį:

7. NCB apibrėžia išskirstymo lygmenimis kriterijus, pagal kuriuos potencialiai atskaitinga visuomenės dalis gali būti dalinama į vienalyčius lygmenis. Lygmenys laikomi vienalyčiais, jei atrankos kintamųjų rodiklių dispersijos lygmens ribose suma yra žymiai mažesnė negu visa dispersija visoje faktiškai atskaitingoje visuomenės dalyje ( 4 ). Išskirstymo lygmenimis kriterijai yra susiję su PFI palūkanų normų statistika, t. y. išskirstymo lygmenimis kriterijai siejasi su imties pagrindu nustatytomis palūkanų normomis ir sumomis.

8. Kiekvienas atrankos būdą pasirinkęs nacionalinis centrinis bankas nustato ne mažiau kaip vieną išskirstymo lygmenimis kriterijų, kuris užtikrintų, kad kredito institucijų ir kitų institucijų imtis yra tipinė dalyvaujančiai valstybei narei, o atrankos paklaida yra nedidelė. Geriausia būtų, jei nacionaliniai centriniai bankai nustatytų hierarchinę išskirstymo lygmenimis kriterijų struktūrą. Nustatant šiuos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į šalies sąlygas, dėl to jie skirtųsi kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje.

9. Atskaitingi tarpininkai atrenkami naudojant vienpakopę atranką, kai yra išskirti visi lygmenys. Tik šiame vienpakopiame etape atskaitingi tarpininkai išsirenkami iš potencialiai atskaitingos visuomenės dalies. Nevykdoma jokia tarpinė atranka.

10. Minimali nacionalinė imtis yra tokia, kad naujų sandorių palūkanų normų maksimali atsitiktinė paklaida ( 5 ) vidutiniškai visose priemonių kategorijose negali viršyti 10 bazės taškų, kai patikimumo lygis – 90 % ( 6 ). Kad šio reikalavimo laikomasi, įrodoma arba tiesiogiai - pateikus atitinkamus duomenis, arba jei tokių duomenų nėra, gali būti laikoma, kad įvykdžius pirmąjį arba antrąjį iš žemiau pateiktų kriterijų, imtis yra pakankamai didelė, kad būtų įvykdytas minimalumo reikalavimas:

11. Atitinkami duomenys suprantami kaip duomenys, kurie yra pakankamai smulkūs ir susiję su PFI palūkanų normų statistika tuo aspektu, kad tyrimuose, iš kurių šie duomenys yra gauti, taikomos PFI palūkanų normų statistiką atitinkančios sąvokos. Tokie duomenys nacionaliniams centriniams bankams gali būti neprieinami, kol nėra įvykdytas PFI palūkanų normos statistinis tyrimas ir atskaitingi tarpininkai nepateikia pirmųjų duomenų komplektų.

12. Kaip nurodyta 21 punkte, minimalios nacionalinės imties reikalavimas taikomas ir minimaliam pradiniam imties dydžiui, ir minimaliam imties dydžiui po peržiūros. Dėl susijungiančių ir pasitraukiančių subjektų, imties dydis gali būti mažinamas laikui bėgant iki kito peržiūros laikotarpio.

13. Nacionaliniai centriniai bankai gali atsirinkti daugiau atskaitingų tarpininkų negu nustatyta minimali nacionalinė imtis, ypač tuomet, kai reikia, jog nacionalinė imtis geriau atspindėtų tikrą situaciją atsižvelgiant į nacionalinės finansų sistemos struktūrą.

14. Potencialiai atskaitingos visuomenės dalies kredito įstaigų ir kitų institucijų skaičius ir minimali imtis turi būti suderinti. Kredito įstaigoms ir kitoms institucijoms, kurios reziduoja vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje ir yra individualiai įtrauktos į PFI sąrašą, kaip įsisteigtos ir atnaujintos pagal 2001 m. lapkričio 22 d. Europos Centrinio banko reglamento (EB) Nr. 2423/2001 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduotojo balanso (ECB/2001/13) ( 7 ) I priedo 1 dalies 1 punkte nustatytus klasifikacinius principus, nacionaliniai centriniai bankai gali leisti pateikti PFI palūkanų normų statistiką kartu kaip grupei. Grupė tampa tariamu atskaitingu tarpininku. Tai reiškia, kad ši grupė pateikia PFI palūkanų normų statistiką tarsi viena PFI, t. y. ji pateikia kiekvienos priemonės kategorijos vieną vidutinę palūkanų normą visos grupės vardu, vietoj vienos palūkanų normos kiekvienai PFI sąraše nurodytai PFI. Tuo pat metu, šiai grupei priklausančios kredito įstaigos ir kitos institucijos vis tiek laikomos atskiromis institucijomis potencialiai atskaitingos visuomenės dalies ir imties atžvilgiu.

15. Pagal 6 ir 7 punktus apibrėžus nacionalinį lygmenį, o pagal 10 punktą – nacionalinę imtį, atrankos metodą pasirinkę nacionaliniai centriniai bankai pritaiko modelį pasirinkdami faktiškai atskaitingus tarpininkus iš kiekvieno lygmens. Visa nacionalinė imtis n yra lygi kiekvieno lygmens imčių n1, n2, n3, … nL sumai:

16. Kiekvienas NCB pasirenka, kaip tinkamiausiai paskirstyti nacionalinės imties dydį n tarp lygmenų. Taigi kiekvienas NCB apibrėžia, kiek atskaitingų tarpininkų nh bus pasirenkama iš kiekvieno lygmens bendro kredito įstaigų ir kitų institucijų skaičiaus Nh. Atrankos santykis nh/Nh kiekvienam lygmeniui h leidžia įvertinti kiekvieno lygmens dispersiją. Tai reiškia, kad iš kiekvieno lygmens pasirenkami ne mažiau kaip du atskaitingi tarpininkai.

17. Pasirinkdami kiekvieno lygmens faktiškai atskaitingus tarpininkus, nacionaliniai centriniai bankai turi įtraukti visas institucijas į šį lygmenį ir taikyti atsitiktinę atranką, arba pasirinkti didžiausias lygmens institucijas. Atsitiktinės atrankos atveju, atsitiktinai pasirenkant institucijas kiekviename lygmenyje, visoms institucijoms turi būti užtikrinama lygi arba institucijos dydžiui proporcinga tikimybė. Nacionaliniai centriniai bankai vienuose lygmenyse gali nuspręsti įtraukti visas institucijas, kituose – taikyti atsitiktinę atranką, o trečiuose – pasirinkti didžiausias institucijas.

18. Informaciją apie potencialiai atskaitingos visuomenės dalies kiekvienos kredito įstaigos ir kitos institucijos dydį galima gauti nacionaliniu lygiu iš PFI balansų statistinių duomenų, kurie surinkti vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 2423/2001 (ECB/2001/13). Nacionaliniai centriniai bankai turi naudoti visus euro nominalo indėlius ir paskolas namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms, reziduojantiems dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurie sudaro PFI palūkanų normų statistikai svarbią balanso dalį arba artimą pakaitinį rodiklį.

19. PFI palūkanų normų statistika grindžiama institucijų pasirinkimu jų nekeičiant, t. y. kiekviena potencialiai atskaitingos visuomenės dalies kredito įstaiga ir kita institucija pasirenkama tik vienąkart.

20. Jei NCB nusprendžia atlikti visų lygmens kredito įstaigų ir kitų institucijų surašymą, NCB gali sudaryti to lygmens imtį filialų lygiu. Tam būtina, kad NCB turėtų pilną filialų sąrašą, apimantį visus lygmens kredito įstaigų ir kitų institucijų sandorius, ir turėtų reikiamus duomenis, kurie leistų įvertinti naujų sandorių su namų ūkiais ir nefinansinėmis korporacijomis palūkanų normų dispersiją tarp filialų. Filialų atrankai ir priežiūrai taikomi visi šiame priede išdėstyti reikalavimai. Pasirinkti filialai tampa nominaliais atskaitingais tarpininkais, kuriems taikomi visi II priede nustatyti atskaitomybės reikalavimai. Ši tvarka nepažeidžia kredito įstaigų ar kitų institucijų, kurioms priklauso filialai, pareigos būti atskaitingais tarpininkais.

21. Atrankos metodą pasirinkę nacionaliniai centriniai bankai užtikrina, kad laikui bėgant imtis išliktų aktuali.

22. Todėl nacionaliniai centriniai bankai bent kartą per metus patikrina savo imties aktualumą. Jei potencialiai atskaitingos visuomenės dalyje įvyksta esminiai pokyčiai, po šio kasmetinio patikrinimo tie pokyčiai perkeliami į imtį.

23. Ne rečiau kaip kas dveji metai, nacionaliniai centriniai bankai vykdo planinį imties nagrinėjimą, atsižvelgdami į naujus prie potencialiai atskaitingos visuomenės dalies prisidėjusius, iš potencialiai ir faktiškai atskaitingos visuomenės dalies pasitraukusius subjektus, taip pat į kitus pokyčius atskaitingų tarpininkų charakteristikose. Tačiau nacionaliniai centriniai bankai gali tikrinti ir atnaujinti savo imtį dažniau.

24. Ilgainiui imtis tikslinama, siekiant ją tiksliai atspindėti, kad būtų atsižvelgta į naujus potencialiai atskaitingos visuomenės dalies subjektus. Todėl nacionaliniai centriniai bankai iš visos naujai prisijungusiųjų dalies Nb sudaro imtį nb. Papildomas prisijungiančių institucijų nb išsirinkimas iš viso naujai atsiradusiųjų skaičiaus Nb vadinamas ilgainiui atliekama inkrementine atranka.

25. Ilgainiui imtis tikslinama, siekiant atsižvelgti į pasitraukiančiuosius iš potencialiai ir faktiškai atskaitingos visuomenės dalies. Tikslinimas nereikalingas, jei pasitraukiančių iš potencialiai atskaitingos visuomenės dalies skaičius Nd yra proporcingas pasitraukiančiųjų skaičiui nd imtyje (1-as atvejis). Jei imtyje nesančios institucijos pasitraukia iš potencialiai atskaitingos visuomenės dalies, imtis tampa per didelė lyginant su potencialiai atskaitinga visuomenės dalimi (2-as atvejis). Jei iš imties pasitraukia daugiau institucijų negu potencialiai atskaitinga visuomenės dalis, imtis ilgainiui pasidaro per maža ir gali tapti nebeaktuali (3-as atvejis). 2-u ir 3-iu atvejais kiekvienai institucijai imtyje skirti svoriai tikslinami taikant nustatytą statistinį metodą, sukurtą pagal atrankos teoriją. Kiekvienam atskaitingam tarpininkui priskirtas svoris yra atvirkščiai proporcingas jo pasirinkimo tikimybei ir ekspansyvumo faktoriui. 2-u atveju, kur imtis yra sąlyginai per didelė visuomenės daliai, joks atskaitingas tarpininkas nepašalinamas iš imties.

26. Ilgainiui imtis tikslinama, kad būtų įtraukti atskaitingų tarpininkų charakteristikų pokyčiai. Šie pokyčiai gali įvykti dėl susijungimų, atsiskyrimų, institucijos plėtros, ir t. t. Kai kurie atskaitingi tarpininkai gali pakeisti lygmenį. Kaip pasitraukiančioms institucijoms taikomais 2-u bei 3-iu atvejais, imtis tikslinama taikant nustatytą statistinį metodą, parengtą pagal atrankos teoriją. Suteikiamos naujos atrankos tikimybės, taip pat ir svoriai.

27. Siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp PFI palūkanų normų statistinių duomenų apie negrąžintas indėlių ir paskolų sumas ir naujų indėlių ir paskolų sandorius, atrankos metodą pasirinkę nacionaliniai centriniai bankai renkant šiuos statistikos rinkinius turi naudotis tais pačiais atskaitingais tarpininkais. Nacionaliniai centriniai bankai taip pat gali naudoti atrankos metodą PFI palūkanų normų statistikos rinkinio daliai, o likusiems duomenims – visuotinį surašymą. Tačiau jie negali naudoti dviejų arba daugiau skirtingų imčių.

28. Nacionaliniams centriniams bankams nereikia įtraukti į atrankos procedūrą kiekvieno nacionaliniu lygiu egzistuojančio produkto. Tačiau motyvuojant, kad jų sumos yra labai mažos, negalima neįtraukti visos priemonių kategorijos. Todėl, jei priemonių kategoriją siūlo tik viena institucija, ši institucija turi būti atspindėta imtyje. Jei priemonių kategorija neegzistavo dalyvaujančioje valstybėje narėje tuo metu, kai vyko pradinis imties sudarymas, tačiau viena institucija ją įveda vėliau, ši institucija atrenkama į imtį kito imties aktualumo patikrinimo metu. Jei sukuriamas naujas produktas, imties institucijos įformina jį kitoje savo ataskaitoje, kadangi reikalaujama, kad visi atskaitingi tarpininkai informuotų apie visus savo produktus.

1. Palūkanų normos rūšis, kurią atskaitingi tarpininkai nurodo visoms indėlių ir paskolų priemonių kategorijoms naujų sandorių ir likučių atžvilgiu, yra perskaičiuota sutartinė norma (annualised agreed rate, AAR). Ji apibrėžiama kaip indėlio arba paskolos palūkanų norma, dėl kurios individualiai susitaria atskaitingas tarpininkas ir namų ūkis ar nefinansinė korporacija, ir kuri paverčiama metine išraiška ir nurodoma procentais už metus. AAR apima visus indėlių ir paskolų palūkanų mokėjimus, tačiau neapima jokių kitų galimų mokesčių. Dizažio, kuris apibrėžiamas kaip skirtumas tarp paskolos nominalios sumos ir kliento gautos sumos, laikomas palūkanų mokėjimu sutarties pradžioje (laiko momentu ►C1  t0  ◄ ) ir todėl atsispindi AAR.

2. Jei palūkanų mokėjimai, dėl kurių susitarė atskaitingas tarpininkas ir namų ūkis arba nefinansinė korporacija, per metus kapitalizuojami reguliariais intervalais, pavyzdžiui, ne kartą per metus, o per mėnesį arba ketvirtį, sutartinė norma perskaičiuojama taikant šią formulę, kad būtų galima išvesti perskaičiuotą sutartinę normą:

x = 1 + r ag n n – 1

kur:

3. Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) gali reikalauti, kad jų atskaitingi tarpininkai pateiktų visų ar kai kurių indėlių ir paskolų priemonių, susijusių su naujais sandoriais ir likučiais, siaurai apibrėžtą faktinę normą (narrowly defined effective rate, NDER), o ne AAR. NDER apibrėžiama kaip metinė palūkanų norma, kuri sulygina visų įsipareigojimų, išskyrus mokesčius (indėlių arba paskolų, mokėjimų arba grąžinimų, palūkanų mokėjimų), būsimų ar esamų, dėl kurių susitarė atskaitingi tarpininkai ir namų ūkis arba nefinansinė korporacija, dabartinę vertę. NDER yra lygi bendros kredito kainos metinės procentinės normos (annual percentage rate of charge, APRC), kaip apibrėžta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB ( 8 ) 3 straipsnio i punkte, palūkanų normos komponentui. Vienintelis skirtumas tarp NDER ir AAR yra atitinkamas metodas, kuriuo nustatomi metiniai palūkanų mokėjimai. NDER naudojamas nuoseklus priderinimas ir todėl ji gali būti taikoma bet kokios rūšies indėliui arba paskolai, tuo tarpu AAR naudojama 2 punkte pateikta algebrinė formulė, todėl ji taikoma tik tiems indėliams ir paskoloms, kurių palūkanų mokėjimai kapitalizuojami reguliariai. Visi kiti reikalavimai yra tapatūs, o tai reiškia, kad likusiame šio priedo tekste pateikiamos nuorodos į AAR taip pat taikomos NDER.

4. Į AAR įtraukti palūkanų mokėjimai atspindi, kiek atskaitingas tarpininkas sumoka už indėlius ir gauna už paskolas. Kai vienos šalies sumokama ir kitos šalies gaunama suma skiriasi, atskaitingo tarpininko požiūris lemia palūkanų normą, kuri pateikiama pinigų finansinės institucijos (PFI) palūkanų normų statistikos tikslais.

5. Pagal šį principą palūkanų normos fiksuojamos bruto, prieš išskaitant mokesčius, kadangi ikimokestinės palūkanų normos atspindi, kiek atskaitingi tarpininkai sumoka už indėlius ir gauna už paskolas.

6. Be to, nustatant palūkanų mokėjimus neatsižvelgiama į namų ūkiams arba nefinansinėms korporacijoms trečiųjų šalių suteiktas subsidijas, kadangi atskaitingas tarpininkas subsidijų nemokėjo ar negavo.

7. Lengvatinės palūkanų normos, kurias atskaitingi tarpininkai taiko savo darbuotojams, į PFI palūkanų normų statistiką įtraukiamos.

8. Jei reguliavimo priemonės daro poveikį palūkanų mokėjimams, pavyzdžiui, nustatomi aukščiausia leidžiama palūkanų norma arba draudimas atlyginti už vienadienius indėlius, jos atsispindi PFI palūkanų normų statistikoje. Bet koks taisyklių, nustatančių reguliavimo priemones, pakeitimas, pavyzdžiui, administruojamų palūkanų normų lygio arba aukščiausios leidžiamos palūkanų normos pakeitimas, parodomas PFI palūkanų normų statistikoje kaip palūkanų normos pakeitimas.

9. Sykiu su AAR atskaitingi tarpininkai nurodo naujų sandorių dėl vartojimo kreditų ir paskolų namų ūkiams būstui pirkti APRC, t. y.:

10. APRC apima „bendrą kredito kainą vartotojui“, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio g punkte. Šią bendrą kainą sudaro dvi sudedamosios dalys: palūkanų norma ir kiti (susiję) mokesčiai, pavyzdžiui, užklausų, administravimo, dokumentų ruošimo, garantijų, kredito draudimo etc. kaina.

11. Kitų mokesčių dalies sudėtis skirtingose šalyse gali skirtis, kadangi Direktyvos 2008/48/EB apibrėžtys yra taikomos skirtingai, taip pat kadangi skiriasi nacionalinės finansinės sistemos ir kreditų užtikrinimo tvarka.

12. Skaičiuodami AAR atskaitingi tarpininkai taiko standartinius 365 dienų metus, t. y. neatsižvelgiama į papildomą keliamųjų metų dieną.

13. Atskaitingi tarpininkai teikia likučių ir naujų sandorių PFI palūkanų normų statistiką.

14.  Likučiai apibrėžiami kaip visų indėlių, kuriuos namų ūkiai ir nefinansinės korporacijos patikėjo atskaitingam tarpininkui, atsargos, ir visų paskolų, kurias atskaitingas tarpininkas suteikė namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms, atsargos.

15. Likučių palūkanų norma atspindi vidutinę svertinę palūkanų normą, taikomą atitinkamos priemonių kategorijos indėlių arba paskolų atsargoms tam tikru atskaitos momentu, kaip apibrėžta 26 punkte. Vidutinė svertinė palūkanų norma yra lygi AAR, padaugintų iš atitinkamų likučių ir padalintų iš visų likučių, sumai. Ji apima visas nepasibaigusias sutartis, dėl kurių buvo susitarta bet kuriuo laikotarpiu iki atskaitos datos.

16. Blogos paskolos į vidutines svertines palūkanų normas neįtraukiamos. Blogos paskolos apibrėžiamos vadovaujantis 2008 m. gruodžio 19 d. Europos centrinio banko reglamento (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2008/32) ( 10 ). II priedu. Į palūkanų normų statistiką neįtraukiama visa paskolos, iš dalies arba visiškai klasifikuojamos kaip bloga paskola, suma. Į palūkanų normų statistiką taip pat neįtraukiamos paskolos skolos restruktūrizavimui, suteikiamos žemesnėmis nei rinkos sąlygos normomis, t. y. skolos restruktūrizavimui kritinėje finansinėje padėtyje esantiems skolininkams.

17.  ►C1  ————— ◄ Vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, (išplėstinės ir patogumo) kreditinės kortelės skolos (taip pat vadinamos kreditinės kortelės kreditu), atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo, kaip apibrėžta 42–45 ir 51 punktuose, atveju naujo sandorio sąvoka išplečiama taikant ją visoms atsargoms. Taigi debeto ar kredito likutis, t. y. likutis tam tikru atskaitos momentu, kaip apibrėžta 29 punkte, naudojamas kaip rodiklis naujiems sandoriams dėl vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo..

18. Vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos atspindi vidutinę svertinę palūkanų normą, taikomą šiose sąskaitose esančioms atsargoms tam tikru atskaitos momentu, kaip apibrėžta 29 punkte. Jos apima visų nepasibaigusių sutarčių, dėl kurių buvo susitarta bet kuriuo laikotarpiu iki atskaitos datos, esamas balanso pozicijas.

19. Kad būtų galima apskaičiuoti sąskaitų, kurios, priklausomai nuo balanso, gali būti indėlių arba paskolų sąskaitos, PFI palūkanų normas, atskaitingi tarpininkai išskiria kredito likučio ir debeto likučio laikotarpius. Atskaitingi tarpininkai pateikia kredito likučių vidutines svertines palūkanų normas kaip vienadienius indėlius, o debeto likučių vidutines svertines palūkanų normas kaip sąskaitų pereikvojimą. Jie nepateikia vidutinių svertinių palūkanų normų, susidedančių iš (žemų) vienadienių indėlių palūkanų normų ir (aukštų) sąskaitų pereikvojimo palūkanų normų.

20. 21–25 punktai taikomi sutarto termino indėliams, atpirkimo sandoriams ir visoms paskoloms, išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą, kaip apibrėžta 42–45 ir 51 punktuose.

21.  Naujas sandoris apibrėžiamas kaip bet koks naujas susitarimas tarp namų ūkio arba nefinansinės korporacijos ir atskaitingo tarpininko. Nauji susitarimai apima:

Esamų indėlių ir paskolų sutarčių pratęsimai, kurie vyksta automatiškai, t. y. namų ūkiui ar nefinansinei korporacijai aktyviai nedalyvaujant, ir kurio metu iš naujo nesiderama dėl sutarties sąlygų ir terminų, įskaitant palūkanų normą, nauju sandoriu nelaikomi.

22. Naujo sandorio norma atspindi vidutinę svertinę palūkanų normą, kuri taikoma atitinkamos priemonių kategorijos indėliams ir paskoloms pagal naujus susitarimus, sudarytus tarp namų ūkių ar nefinansinių korporacijų ir atskaitingo tarpininko per tam tikrą atskaitos laikotarpį, kaip apibrėžta 32 punkte.

23. Kintamų palūkanų normų pokyčiai, kai atskaitingas tarpininkas automatiškai koreguoja palūkanų normą, nėra nauji susitarimai ir todėl nelaikomi naujais sandoriais. Dėl to esamose sutartyse šie kintamų palūkanų normų pokyčiai įtraukiami ne į naujų sandorių normas, o tik į likučių vidutines normas.

24. Perėjimas nuo fiksuotų prie kintamų palūkanų normų arba atvirkščiai (laiko momentu ►C1  t1  ◄ ) sutarties galiojimo metu, dėl kurio buvo susitarta sutarties pradžioje (laiko momentu ►C1  t0  ◄ ), nėra naujas susitarimas, o tik laiko momentu t0 nustatytų paskolos terminų ir sąlygų dalis. Todėl tai nelaikoma nauju sandoriu.

25. Paprastai tikimasi, kad namų ūkis arba nefinansinė korporacija pasiims visą paskolos, išskyrus atnaujinamąją paskolą arba sąskaitų pereikvojimą, sumą sutarties pradžioje. Tačiau jis gali pasiimti paskolą dalimis laikotarpiais t1, t2, t3, ir t. t., o ne visą sumą sutarties pradžioje (laiko momentu t0). Tai, kad paskola imama dalimis, neturi reikšmės PFI palūkanų normų statistikai. Susitarimas tarp namų ūkio ar nefinansinės korporacijos ir atskaitingo tarpininko laiko momentu t0). Tai, kad paskola imama dalimis, neturi reikšmės PFI palūkanų normų statistikai. Susitarimas tarp namų ūkio ar nefinansinės korporacijos ir atskaitingo tarpininko laiko momentu t0, kuriame nurodyta palūkanų norma ir visa paskolos suma, įtraukiamas į naujų sandorių PFI palūkanų normų statistiką.

26. NCB nusprendžia, ar nacionaliniu lygiu likučių PFI palūkanų normos, t. y. 1 priedėlyje nurodyti 1–14 rodikliai, yra parengiamos kaip laikotarpio pabaigos duomenų užfiksavimas, ar kaip netiesioginės vidutinės laikotarpio normos. Naudojamas vieno mėnesio laikotarpis.

27. Likučių palūkanų normos kaip mėnesio pabaigos duomenų užfiksavimas skaičiuojamos kaip tam tikrą laiko momentą paskutinę mėnesio dieną indėlių ir paskolų atsargoms taikytų palūkanų normų svertinis vidurkis. Tuo laiko momentu atskaitingas tarpininkas surenka duomenis apie namų ūkių ir nefinansinių korporacijų visų indėlių ir paskolų likučių atitinkamas sumas ir taikomas palūkanų normas bei parengia kiekvienos priemonių kategorijos vidutinę svertinę palūkanų normą. Skirtingai nuo mėnesio vidurkių, likučių PFI palūkanų normos, parengtos kaip mėnesio pabaigos duomenys, skaičiuojamos tik duomenų rinkimo momentu nepasibaigusioms sutartims.

28. Likučių palūkanų normos ►C1  kaip netiesioginės ◄ vidutinės mėnesio normos skaičiuojamos kaip koeficientai, kurių skaitiklis nurodo per atskaitinį mėnesį sukauptas palūkanas, mokėtinas už indėlius ir gautinas už paskolas, o vardiklis – vidutines atsargas per mėnesį. Atskaitinio mėnesio pabaigoje atskaitingas tarpininkas kiekvienai priemonių kategorijai pateikia sukauptas palūkanas, mokėtinas ar gautinas per mėnesį, bei to paties mėnesio vidutines indėlių ir paskolų atsargas. Skirtingai nuo mėnesio pabaigos duomenų fiksavimo, likučių PFI palūkanų normos, parengtos kaip mėnesio vidurkiai, taip pat skaičiuojamos ir sutartims, kurios tam tikru metu mėnesio eigoje buvo nepasibaigusios, tačiau mėnesio pabaigoje jau buvo pasibaigusios. Geriausia, kai indėlių ir paskolų vidutinės atsargos per atskaitinį mėnesį parengiamos kaip dienos atsargų vidurkis per mėnesį. Minimalus reikalavimas – kintančių priemonių kategorijų, t. y. bent jau vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinės kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo, vidutines mėnesio atsargas išvesti iš kiekvienos dienos balansų. Visoms kitoms priemonių kategorijoms vidutinės mėnesio atsargos išvedamos iš savaitės arba trumpesnio laikotarpio balansų. Pereinamuoju ne ilgesniu negu dvejų metų laikotarpiu sutarto nuo penkerių metų termino paskoloms gali būti taikomi mėnesio pabaigos duomenys.

29. NCB nusprendžia, ar nacionaliniu lygiu vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinės kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo PFI palūkanų normos, t. y. 2 priedėlyje nurodyti 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodikliai, yra parengiamos užfiksuojant laikotarpio pabaigos duomenis, ar kaip netiesioginės vidutinės laikotarpio normos. Naudojamas vieno mėnesio laikotarpis.

30. Analogiškai tam, kaip rengiamos 1 priedėlyje nurodytos likučių palūkanų normos, vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinės kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos rengiamos vienu iš šių būdų:

31. Jei PFI palūkanų normos rengiamos kaip mėnesio pabaigos duomenų užfiksavimas, toms sąskaitoms, kurios, priklausomai nuo balanso, gali būti indėlis arba paskola, tik paskutinės mėnesio dienos tam tikro momento likutis nulemia, ar tą mėnesį sąskaita yra vienadienis indėlis, ar sąskaitos pereikvojimas. Jei PFI palūkanų normos skaičiuojamos kaip netiesioginės vidutinės mėnesio normos, kiekvieną dieną vertinama, ar sąskaita yra indėlis, ar paskola. Tuomet skaičiuojamas kiekvienos dienos kredito likučių ir debeto likučių vidurkis, kad būtų galima išvesti vidutines mėnesio atsargas netiesioginių normų vardikliui. Be to, skaitiklio sraute atskiriamos už indėlius mokėtinos ir už paskolas gautinos sukauptos palūkanos. Atskaitingi tarpininkai nepateikia vidutinių svertinių palūkanų normų, susidedančių iš (žemų) vienadienių indėlių normų ir (aukštų) sąskaitų pereikvojimo normų.

32. Naujų sandorių, išskyrus sandorius dėl vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinės kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo, PFI palūkanų normos, t. y. visi 2 priedėlyje nurodyti rodikliai, išskyrus 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodiklius, skaičiuojamos kaip laikotarpio vidurkiai. Naudojamas (visas) vieno mėnesio laikotarpis.

33. Kiekvienai priemonių kategorijai atskaitingi tarpininkai skaičiuoja naujų sandorių normą kaip naujų sandorių operacijų svertinį visų palūkanų normų vidurkį atitinkamoje priemonių kategorijoje per atskaitinį mėnesį. Šios mėnesio vidurkį atspindinčios palūkanų normos perduodamos dalyvaujančios valstybės narės, kurioje reziduoja atskaitingas tarpininkas, NCB kartu su svertine informacija apie per ataskaitinį mėnesį sudarytų naujų sandorių sumą kiekvienai priemonių kategorijai. Atskaitingi tarpininkai atsižvelgia į per visą mėnesį sudarytas naujas sandorių operacijas.

34. Atskaitingi tarpininkai pateikia likučių PFI palūkanų normų statistiką 1 priedėlyje nurodytoms priemonių kategorijoms ir naujų sandorių palūkanų normų statistiką 2 priedėlyje nurodytoms priemonių kategorijoms. Kaip nurodyta 17 punkte, vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinės kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos yra naujų sandorių palūkanų normos, todėl jos yra įtrauktos į 2 priedėlį. Tačiau, kadangi vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinės kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų bei sąskaitų pereikvojimo palūkanų normų parengimo metodas ir atskaitos momentas yra tokie patys kaip ir kitiems likučių rodikliams, 2 priedėlio 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodikliai pakartojami 1 priedėlyje.

35. 1 ir 2 priedėliuose nurodyta priemonių kategorija kai kuriose dalyvaujančiose valstybėse narėse nacionaliniu lygiu netaikoma ir į ją neatsižvelgiama, jei reziduojančios kredito įstaigos ir kitos institucijos apskritai nesiūlo namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms jokių šiai kategorijai priklausančių produktų. Jei kokie nors sandoriai sudaromi, nors ir ribotai, duomenys teikiami.

36. Kiekvienai 1 ir 2 priedėliuose apibrėžtai priemonių kategorijai, taikomai reziduojančių kredito įstaigų ir kitų institucijų bankiniuose sandoriuose su dalyvaujančiose valstybėse narėse reziduojančiais namų ūkiais ir nefinansinėmis korporacijomis, PFI palūkanų normų statistika parengiama ►C1  remiantis visiems  ◄ tos priemonių kategorijos produktams taikomomis visomis palūkanų normomis. Tai reiškia, kad NCB negali apibrėžti kiekvienos priemonių kategorijos, apie kurią renkama PFI palūkanų normų statistika, nacionalinių produktų komplekto; vietoje to turi būti įtrauktos kiekvieno iš atskaitingų tarpininkų visų siūlomų produktų palūkanų normos. Kaip nurodyta I priedo 28 punkte, NCB neturi įtraukti į imtį kiekvieno nacionaliniu lygiu egzistuojančio produkto. Tačiau jie negali neįtraukti visos priemonių kategorijos dėl to, kad jos sumos yra labai mažos. Taigi jeigu priemonių kategoriją siūlo tik viena institucija, ši institucija ir pateikiama imtyje. Jei priemonių kategorija neegzistavo dalyvaujančioje valstybėje narėje tuo metu, kai buvo sudaroma pradinė imtis, bet vėliau viena institucija įveda šiai kategorijai priklausantį naują produktą, ši institucija įtraukiama į imtį kito aktualumo patikrinimo metu. Jei naujas produktas sukuriamas egzistuojančioje priemonių kategorijoje nacionaliniu lygiu, imtyje esančios institucijos įtraukia jį teikdamos informaciją kitą kartą, kadangi visi atskaitingi tarpininkai turi pateikti informaciją apie visus savo produktus.

37. Išimtis iš principo, kad įtraukiamos visiems produktams taikomos visos palūkanų normos, yra taikoma blogoms paskoloms ir paskoloms skolos restruktūrizavimui. Kaip nurodyta 16 punkte, visos blogos paskolos ir paskolos skolos restruktūrizavimui, suteikiamos žemesnėmis nei rinkos sąlygos normomis, t. y. taikomomis kritinėje finansinėje padėtyje esantiems skolininkams, į PFI palūkanų normų statistiką neįtraukiamos.

38. PFI palūkanų normų statistika apima palūkanų normas, kurias taiko atskaitinga visuomenės dalis. Nereikalaujama pateikti duomenų apie indėlius ir paskolas ne eurais visų dalyvaujančių valstybių narių lygiu. Tai atspindėta 1 ir 2 priedėliuose, kuriuose visi rodikliai yra susiję su indėliais ir paskolomis eurais.

39. Išskyrus atpirkimo sandorius, visi indėliai ir paskolos, kurių reikia PFI palūkanų normų statistikai, paskirstomi pagal sektorius. Todėl 1 ir 2 priedėliuose atskiriami rodikliai namų ūkiams (įskaitant ne pelno institucijas, teikiančias paslaugas namų ūkiams) ( 11 ) ir nefinansinėms korporacijoms ( 12 ). Be to, apie vienintelius savininkus/neįregistruotas partnerystes, kaip namų ūkių dalį, teikiami atskiri duomenys, bet tik dėl naujų sandorių „kitiems tikslams“. NCB gali nepaisyti reikalavimo atskirai nurodyti paskolas vieninteliams savininkams, kai tokios paskolos sudaro mažiau nei 5 % visų dalyvaujančios valstybės narės paskolų namų ūkiams pagal likučius, apskaičiuotų vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32).

40. 1 priedėlio 5 rodiklis ir 2 priedėlio 11 rodiklis taikomi atpirkimo sandoriams. Nors atlyginimas už atpirkimo sandorius priklauso nuo turėtojo sektoriaus visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, visų dalyvaujančių valstybių narių lygiu nereikalaujama paskirstyti atpirkimo sandorių pagal sektorių – namų ūkius ir nefinansines korporacijas. Be to, visų dalyvaujančių valstybių narių lygiu nereikalaujama ir paskirstymo pagal terminą, kadangi laikoma, kad atpirkimo sandoriai dažniausia yra labai trumpalaikiai. Atpirkimo sandorių PFI palūkanų normos nediferencijuotai apima abu sektorius.

41. 2 priedėlio 5 ir 6 rodikliai taikomi namų ūkių laikomiems įspėjamojo laikotarpio indėliams. Tačiau įspėjamojo laikotarpio indėlių palūkanų normos ir svoris visų dalyvaujančių valstybių narių lygiu apima ir namų ūkių, ir nefinansinių korporacijų laikomus įspėjamojo laikotarpio indėlius, t. y. abu sektoriai sujungiami ir priskiriami namų ūkiams. Visų dalyvaujančių valstybių narių lygiu nereikalaujama paskirstyti pagal sektorių.

42. Jei kitaip nenurodyta 43–52 punktuose, PFI palūkanų normų paskirstymas pagal priemonę ir priemonių rūšių apibrėžtys pateikiami pagal turto ir įsipareigojimų kategorijas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 25 2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje.

43.  Vienadienių indėlių PFI palūkanų normos, t. y. 2 priedėlio 1 ir 7 rodikliai, apima visus vienadienius indėlius, nesvarbu, ar už juos mokamos palūkanos, ar ne. Todėl nulinių palūkanų vienadieniai indėliai įtraukiami į PFI palūkanų normų statistiką

44. PFI palūkanų normų statistikos tikslais atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų ►C1  pereikvojimas, t. y. ◄ 2 priedėlio 12 ir 23 rodikliai, turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje, nesvarbu, koks yra jų pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis. Baudos už sąskaitų pereikvojimą, kurios taikomos kaip kitų mokesčių dalis, pavyzdžiui, kaip specialios įmokos, neįtraukiamos į 1 punkte apibrėžtą AAR, kadangi ši normų rūšis apima tik paskolų palūkanų normą. Šioje kategorijoje pateikiamos paskolos nepateikiamos jokioje kitoje naujų sandorių kategorijoje.

45. PFI palūkanų normų statistikos tikslais kreditinės kortelės skola turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje. Palūkanų normų duomenys pateikiami tik apie išplėstinę kreditinės kortelės skolą 32 ir 36 rodikliuose. Patogumo kredito palūkanų normos atskirai nepateikiamos, kadangi iš esmės jos yra 0 %. Tačiau likusi patogumo kreditinės kortelės skola įtraukiama į likučių PFI palūkanų normų statistiką kartu su likusia išplėstine kreditinės kortelės skola. Nei išplėstinė, nei patogumo kreditinės kortelės skola nepateikiamos jokiame kitame naujų sandorių rodiklyje.

46. PFI palūkanų normų statistikos tikslais naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms (išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą), t. y. 2 priedėlio 37–54 rodikliai, apima visas paskolas, išskyrus (patogumo ir išplėstinę) kreditinės kortelės skolą, atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą įmonėms, nesvarbu, kokia yra jų suma, o 62–85 rodikliai yra taikomi užtikrintoms paskoloms, kaip apibrėžta 60 punkte. 1 priedėlyje, taikomame likučiams, nurodytos paskolos nefinansinėms korporacijoms turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje ir apima atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą, patogumo ir išplėstinę kreditinės kortelės skolą.

47. PFI palūkanų normų statistikos tikslais naujos vartojimo paskolos namų ūkiams t. y. 2 priedėlio 13–15, 30 ir 55–57 rodikliai, apibrėžiamos kaip paskolos, išskyrus (išplėstinę ar patogumo) kreditinės kortelės skolą ar atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą, suteiktos asmeniniam prekių ir paslaugų vartojimui, o 55–57 rodikliai yra taikomi užtikrintoms paskoloms, kaip apibrėžta 60 punkte. 1 priedėlyje, taikomame likučiams, nurodytos vartojimo paskolos turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje ir apima atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą, patogumo ir išplėstinę kreditinės kortelės skolą.

48.  Paskolos namų ūkiams būstui pirkti, t. y. 1 priedėlio 6–8 rodikliai ir 2 priedėlio 16–19 ir 31 rodikliai, gali būti užtikrintos arba ne, o 58–61 rodikliai yra taikomi užtikrintoms paskoloms, kaip apibrėžta 60 punkte. PFI palūkanų normų statistika 16–19 ir 31 rodikliuose nediferencijuotai apima užtikrintas ir neužtikrintas paskolas namų ūkiams būstui pirkti. PFI palūkanų normų statistikos tikslais naujos paskolos namų ūkiams būstui pirkti, t. y. 2 priedėlio 16–19, 31 ir 58–61 rodikliai, apibrėžiamos kaip kreditas, išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą arba kreditinės kortelės skolą, skirtas investuoti į būstą, įskaitant statybą, garažų ir būsto pagerinimą (remontą). 1 priedėlyje, taikomame likučiams, nurodytos paskolos namų ūkiams būstui pirkti turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje ir apima atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą.

49. PFI palūkanų normų statistikos tikslais naujos paskolos namų ūkiams kitiems tikslams, t. y. 2 priedėlio 20–22 ir 33–35 rodikliai, apibrėžiamos kaip paskolos, išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ar kreditinės kortelės skolą, suteiktos tokiais tikslais kaip verslas, skolos konsolidavimas, mokymasis ir t. t. 1 priedėlyje, taikomame likučiams, nurodytos kitos paskolos namų ūkiams turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje ir apima atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą.

50. Likučių PFI palūkanų normų atžvilgiu vartojimo paskolos, paskolos namų ūkiams būstui pirkti ir kitos paskolos namų ūkiams kitiems tikslams kartu apima visas reziduojančių kredito įstaigų ir kitų institucijų namų ūkiams suteiktas paskolas, įskaitant atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir (patogumo ir išplėstinę) kreditinės kortelės skolą.

51. Naujų sandorių PFI palūkanų normų atžvilgiu išplėstinė kreditinės kortelės skola, atnaujinamosios paskolos, sąskaitų pereikvojimas, vartojimo paskolos namų ūkiams, paskolos būstui pirkti ir kitiems tikslams apima visas reziduojančių kredito įstaigų ir kitų institucijų namų ūkiams suteiktas paskolas. Patogumo kreditinės kortelės skola naujų sandorių PFI palūkanų normų statistikoje pateikiama ne atskirai, o įtraukiama į atitinkamus likučių straipsnius.

52. Kitoms paskoloms nefinansinėms korporacijoms, t. y. 2 priedėlio 37–54 ir 62–85 rodikliams, skiriamos trys sumų kategorijos: a) „iki 0,25 milijono EUR imtinai“; b) „nuo 0,25 milijono EUR iki 1 milijono EUR imtinai“; ir c) „nuo 1 milijono EUR“. Suma taikoma vienai paskolos transakcijai, laikomai nauju sandoriu, o ne visiems sandoriams tarp nefinansinės korporacijos ir atskaitingo tarpininko.

53. Priklausomai nuo priemonės rūšies ir nuo to, ar PFI palūkanų norma taikoma likučiams, ar naujiems sandoriams, statistikoje duomenys paskirstomi pagal pradinį terminą, įspėjamąjį laikotarpį ir (arba) pradinį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį. Taip skirstant nurodomos ►C1  laiko atkarpos arba ◄ pradinės ir galinės ribos, pavyzdžiui, sutarto iki dvejų metų termino indėlio palūkanų norma nurodo visų indėlių, kurių sutartas pradinis terminas yra nuo dviejų dienų iki maksimalaus dvejų metų laikotarpio, vidutinę palūkanų normą, pasvertą pagal indėlio dydį.

54. Paskirstymas pagal pradinį terminą ir įspėjamąjį laikotarpį atitinka Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje pateiktas apibrėžtis. Pagal pradinį terminą paskirstomos visos su likučiais susijusios indėlių kategorijos, išskyrus atpirkimo sandorius, ir visos su likučiais susijusios paskolų kategorijos, kaip nurodyta 1 priedėlyje. Pagal pradinį terminą taip pat paskirstomi nauji sandoriai dėl sutarto termino indėlių, o pagal įspėjamąjį laikotarpį – nauji sandoriai dėl įspėjamojo laikotarpio indėlių, kaip nurodyta 2 priedėlyje. Kaip nustatyta 2 priedėlyje, kiekvienam 52 punkte nurodytam paskolos dydžiui atskirai pateikiami duomenys apie paskolas nefinansinėms korporacijoms, kurių pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis yra iki vienerių metų ir kurių pradinis terminas – nuo vienerių metų.

55. 2 priedėlyje nurodytos naujų sandorių paskolų palūkanų normos paskirstomos pagal sutartyje nurodytą pradinį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį. PFI palūkanų normų statistikos tikslais pradinis fiksavimo ►C1  laikotarpis apibrėžiamas ◄ kaip sutarties pradžioje nustatytas laikotarpis, per kurį palūkanų normos vertė nesikeis. Pradinis fiksavimo laikotarpis gali būti trumpesnis už pradinį paskolos terminą arba jam lygus. Palūkanų normos vertė laikoma nekintančia tik tuomet, jei ji apibrėžiama kaip tikslus lygis, pavyzdžiui, 10 %, arba kaip priedas prie orientacinės normos diferencialas tam tikru laiko momentu, pavyzdžiui, šešių mėnesių EURIBOR plius du procentiniai punktai tam tikrą iš anksto nustatytą dieną ir laiku. Jei sutarties pradžioje namų ūkis ar nefinansinė korporacija ir atskaitingas tarpininkas susitaria dėl paskolos palūkanų normos skaičiavimo tvarkos tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, 6 mėnesių EURIBOR plius 2 procentiniai punktai trejiems metams, tai nelaikoma pradiniu normos fiksavimu, kadangi per šiuos trejus metus palūkanų normos vertė gali pakisti. Naujų paskolų sandorių PFI palūkanų normų statistikoje atspindimos tik tos palūkanų normos, dėl kurių pradinio fiksavimo laikotarpio susitarta sutarties pradžioje arba po naujų derybų dėl paskolos. Jei po šio pradinio fiksavimo laikotarpio palūkanų norma automatiškai tampa kintama norma, tai atspindima ne naujų sandorių PFI palūkanų normose, o tik likučių PFI palūkanų normose.

56. Paskoloms namų ūkiams skiriami šie pradinio palūkanų normos fiksavimo laikotarpiai:

Paskoloms namų ūkiams vartojimui ir kitiems tikslams:

Paskoloms namų ūkiams būstui pirkti:

57. Paskoloms nefinansinėms korporacijoms „iki 0,25 milijono EUR“, „nuo 0,25 milijono EUR iki 1 milijono EUR“ ir „nuo 1 milijono EUR“ skiriami šie pradinio palūkanų normos fiksavimo laikotarpiai:

58. PFI palūkanų normų statistikos tikslais „kintama norma“ apibrėžiama kaip palūkanų norma, kurios palūkanos peržiūrimos nuolat (pvz., kiekvieną dieną) arba PFI nuožiūra.

59. Paskolos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms, užtikrintos įkaitu ir (arba) garantijomis, papildomai atskirai pateikiamos visoms naujų sandorių PFI palūkanų normų kategorijoms, išskyrus kreditinės kortelės skolą, atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą bei paskolas kitiems tikslams.

60. PFI palūkanų normų statistikos tikslais paskolų paskirstymas pagal įkaitą ir (arba) garantijas apima visą sumą naujų sandorių paskolų, kurios buvo užtikrintos įkaitu naudojant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) ( 13 )4 straipsnio 31 punkte ir VIII priedo 1 dalies 6–25 punktuose apibrėžtą „tiesioginio kredito užtikrinimo“ priemonę, ir (arba) kurios buvo užtikrintos garantija naudojant Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 32 punkte ir VIII priedo 1 dalies 26–29 punktuose apibrėžtą „netiesioginio kredito užtikrinimo“ priemonę, tokiu būdu, kad įkaito ir (arba) garantijos vertė yra didesnė už visą paskolos sumą arba lygi jai. Jei PFI taiko kitokią sistemą nei „standartizuotas metodas“, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB priežiūros tikslais, tokias pat taisykles ji gali taikyti ir duomenų apie į šį paskirstymą įtrauktas paskolas teikimui.

61. NCB gali taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas duomenų teikimui apie palūkanų normas, taikomas įkaitu ir (arba) garantija užtikrintoms paskoloms nefinansinėms korporacijoms (62–85 rodikliai), ir apie šių paskolų sandorių sumas, jei nacionalinė agreguota atitinkamo straipsnio (37–54 rodikliai) sandorių suma, kuri apima visas paskolas, sudaro mažiau nei 10 % nacionalinės agreguotos sandorių sumos visų tos pačios dydžio kategorijos paskolų ir mažiau nei 2 % sandorių sumos tam pačiam dydžiui ir pradinio fiksavimo laikotarpio kategorijai euro zonos lygiu. Jei leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos, šios ribos turi būti tikrinamos kasmet.

62. Siekiant išvesti agreguotus duomenis, apimančius visas dalyvaujančias valstybes nares, kiekvienai 1 ir 2 priedėliuose nurodytai priemonių kategorijai taikomi trys agregavimo lygiai.

63. Kaip nurodyta 64–69 punktuose, pirmą agregavimo lygį atlieka atskaitingi tarpininkai. Tačiau NCB taip pat gali pareikalauti, kad atskaitingi tarpininkai pateiktų duomenis atskirų indėlių ir paskolų lygiu. Duomenys pateikiami dalyvaujančios valstybės narės, kurioje reziduoja atskaitingas tarpininkas, NCB.

64. Jei likučių palūkanų normos, t. y. 1 priedėlio 1–14 rodikliai, ►C1  parengiamos užfiksuojant ◄ mėnesio pabaigos duomenis, atskaitingi tarpininkai kiekvienai priemonių kategorijai pateikia paskutinės mėnesio dienos vidutinę svertinę palūkanų normą.

65. Jei likučių palūkanų normos, t. y. 1 priedėlio 1–14 rodikliai, parengiamos kaip netiesioginės vidutinės mėnesio normos, kiekvienai priemonių kategorijai atskaitingi tarpininkai pateikia sukauptas palūkanas, mokėtinas arba gautinas per mėnesį, ir to paties mėnesio vidutines indėlių ir paskolų atsargas.

66.  Jei vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinės kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos, t. y. 2 priedėlio 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodikliai, parengiamos užfiksuojant mėnesio pabaigos duomenis, atskaitingi tarpininkai kiekvienai priemonių kategorijai pateikia paskutinės mėnesio dienos vidutinę svertinę palūkanų normą.

67. Jei vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinės kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos, t. y. 2 priedėlio 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodikliai, parengiamos kaip netiesioginės vidutinės mėnesio normos, kiekvienai priemonių kategorijai atskaitingi tarpininkai pateikia sukauptas palūkanas, mokėtinas ar gautinas per mėnesį, ir to paties mėnesio vidutinį indėlių ir paskolų kiekį.

68. Kiekvienai naujų sandorių priemonių kategorijai, t. y. 2 priedėlio 2–4, 8–11, 13–22, 30–31, 33–35 ir 37–85 rodikliams, atskaitingi tarpininkai pateikia vidutinę svertinę palūkanų normą. Be to, kiekvienam iš 2 priedėlyje nurodytų 2–4, 8–11, 13–22, 33–35 ir 37–85 rodiklių atskaitingi tarpininkai pateikia kiekvienoje priemonių kategorijoje per mėnesį sudarytų naujų sandorių sumą.

69. Kredito įstaigos ir kitos institucijos, kurioms NCB leidžia teikti PFI palūkanų normų statistiką kartu kaip grupei, laikomos vienu atskaitingu tarpininku ir teikia 64–66 punktuose nurodytus duomenis, apimančius visą grupę. Be to, šie atskaitingi tarpininkai kiekvienais metais pateikia grupėje esančių atskaitingų institucijų skaičių ir kiekvienai priemonių kategorijai nurodo, kokia yra šių institucijų palūkanų normų dispersija. Grupėje esančių atskaitingų institucijų skaičius ir dispersija atspindi padėtį spalio mėnesį ir perduodami kartu su spalio mėnesio duomenimis.

70. Antrą agregavimo lygį atlieka NCB. Jie agreguoja visų savo nacionalinių atskaitingų tarpininkų palūkanų normas ir susijusias sandorių sumas ir kiekvienai priemonių kategorijai parengia nacionalinę vidutinę svertinę palūkanų normą. Duomenys pateikiami Europos centriniam bankui (ECB).

71. Kiekvienai likučių priemonių kategorijai, t. y. 1 priedėlio 1–14 rodikliams, NCB pateikia nacionalinę vidutinę svertinę palūkanų normą.

72. Kiekvienai naujų sandorių priemonių kategorijai, t. y. 2 priedėlio 1–23 ir 30–85 rodikliams, NCB pateikia nacionalinę vidutinę svertinę palūkanų normą. Be to, kiekvienam iš 2 priedėlyje pateiktų 2–4, 8–23, 33–35 ir 37–85 rodiklių NCB nurodo per atskaitinį mėnesį kiekvienoje priemonių kategorijoje nacionaliniu lygiu sudarytų naujų sandorių sumą. Šios naujų sandorių sumos apima visą visuomenęt. y. visą potencialiai atskaitingą visuomenės dalį. Todėl, jei renkantis atskaitingus tarpininkus taikomas atrankos metodas, visai visuomenei išvesti nacionaliniu lygiu naudojami išplėtimo koeficientai ( 14 ).Išplėtimo koeficientai yra atvirkščiai proporcingi pasirinkimo tikimybėms πi, t. y. 1/πi. Nustatoma visos visuomenės, Ŷ, naujų sandorių suma tuomet apskaičiuojama naudojant tokią bendrąją formulę:

kai:

73. NCB pateikia likučių ir naujų sandorių PFI palūkanų normas ECB keturių skaičių po kablelio tikslumu. Tai nepažeidžia jokių NCB priimtų sprendimų dėl tikslumo lygmens, kuriuo jie nori rinkti duomenis. Paskelbtuose rezultatuose nurodomi ne daugiau kaip du skaičiai po kablelio.

74. Bet kokias su PFI palūkanų normų statistika susijusias reguliavimo priemones (jų pokyčius) NCB išdėsto metodinėse pastabose, kurios pateikiamos su nacionaliniais duomenimis.

75. Atrankos metodą atskaitingų tarpininkų atrankai pasirinkę NCB pateikia pradinės imties atrankos paklaidos įvertį. Naujas įvertis pateikiamas po kiekvieno imties patikslinimo.

76. Galutinį kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės priemonių kategorijų agregavimo lygį visų dalyvaujančių valstybių narių lygiu vykdo ECB.

77. 78–86 punktuose apibrėžtų produktų traktavimas naudojamas kaip pavyzdys panašių ypatybių produktams.

78.  Laipsniškai didinamas (laipsniškai mažinamas) indėlis ar paskola yra toks fiksuoto termino indėlis ar paskola, kuriam taikoma palūkanų norma kiekvienais metais didėja (mažėja) iš anksto nustatytu procentinių punktų skaičiumi. Laipsniškai didinami (laipsniškai mažinami) indėliai ir paskolos yra priemonės, kurių palūkanų normos yra fiksuotos visam jų terminui. Dėl indėlio arba paskolos viso termino palūkanų normos ir kitų terminų bei sąlygų susitariama iš anksto laiko ►C1  momentu t0 pasirašant ◄ sutartį. Laipsniškai didinamo indėlio pavyzdys – indėlis, kurio sutartas terminas yra ketveri metai, ir už kurį pirmaisiais metais gaunama 5 % palūkanų, antraisiais metais – 7 %, trečiaisiais – 9 % ir ketvirtaisiais – 13 % palūkanų. Naujų sandorių AAR, kuri į PFI palūkanų normų statistiką įtraukiama laiko ►C1  momentu t0, yra faktorių ◄ „1 + ►C1  palūkanų norma“ geometrinis vidurkis. ◄ Kaip numatyta 3 punkte, NCB gali reikalauti, kad atskaitingi tarpininkai šiai produkto rūšiai taikytų NDER. ►C1  Likučių  ◄ AAR, kuri skaičiuojama nuo laiko momento t0 iki t3, yra norma, kurią atskaitingas tarpininkas taiko PFI palūkanų normos skaičiavimo metu, t. y., naudojant sutarto ketverių metų termino indėlio pavyzdį – 5 % taikomi laiko momentu ►C1  t0  ◄ , 7 % – laiko momentu t1, 9 % – ►C1  laiko momentu t2  ◄ ir 13 % – laiko momentu t3.

79. PFI palūkanų normų statistikos tikslais paskolos, paimtos kaip „kredito linijų“ dalis, turi kokią pat reikšmę kaip apibrėžta ir klasifikuojama Reglamente (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32). Tik likučiai, t. y. sumos, kurios buvo paimtos ir dar negrąžintos kredito linijos kontekste, yra laikomi naujais sandoriais ir pateikiami PFI palūkanų normų statistikoje, kaip nustatyta 17 punkte. Per kredito liniją prieinamos sumos, kurios nebuvo paimtos arba jau yra grąžintos, nėra įtraukiamos nei kaip nauji sandoriai, nei kaip likučiai.

80. „Skėčio principo“ sutartis leidžia klientui gauti paskolas į kelių rūšių paskolų sąskaitas iki tam tikros maksimalios sumos, taikomos visoms paskolų sąskaitoms kartu. Tuo metu, kai susitariama dėl skėčio principo sutarties, paskolos forma ir (arba) paskolos gavimo laikas ir (arba) palūkanų norma nenustatomos, tačiau dėl daugelio galimybių gali būti susitarta. Tokia skėčio principo sutartis į PFI palūkanų normų statistiką neįtraukiama. Tačiau kai paskola, dėl kurios susitarta skėčio principo sutartyje, paimama, ji įtraukiama į atitinkamo straipsnio naujų sandorių ir likučių PFI palūkanų normų statistiką.

81. Gali egzistuoti santaupų indėliai, kuriems taikomos bazinė palūkanų norma plius ištikimybės ir (arba) didėjimo priemoka. Tuo metu, kai indėlis padedamas, nėra žinoma, ar priemoka bus mokama. Mokėjimas priklauso nuo namų ūkio ar nefinansinės korporacijos būsimo taupymo požiūrio, kuris nėra žinomas. Paprastai tokios ištikimybės arba didėjimo priemokos į naujų sandorių AAR neįtraukiamos. Į likučių AAR visada įtraukiamos palūkanų normos, kurias atskaitingas tarpininkas taiko PFI palūkanų normų skaičiavimo metu. Taigi jei atskaitingas tarpininkas moka tokią ištikimybės arba didėjimo priemoką, tai atspindima likučių statistikoje.

82. Namų ūkiams ar nefinansinėms korporacijoms gali būti siūlomos paskolos pagal jungtines išvestines sutartis, t. y. taikant palūkanų normų apsikeitimą/aukščiausią ribą/žemiausią ribą ir t. t. Paprastai tokios jungtinės išvestinės sutartys į naujų sandorių AAR neįtraukiamos. Į likučių AAR visada įtraukiamos palūkanų normos, kurias atskaitingas tarpininkas taiko PFI palūkanų normų skaičiavimo metu. Taigi jei tokia išvestinė sutartis yra vykdoma ir atskaitingas tarpininkas koreguoja namų ūkiui ar nefinansinei korporacijai taikomą palūkanų normą, tai atspindima likučių statistikoje.

83. Gali būti siūlomi indėliai, kuriuos sudaro dvi sudedamosios dalys: sutarto termino indėlis, kuriam taikoma fiksuota palūkanų norma, ir išvestinis dydis, kurio grąža susijusi su apibrėžto vertybinių popierių biržos indekso judėjimu arba dvišaliu valiutos kursu ir kurio minimali garantuojama grąža yra 0 %. Abiejų sudedamųjų dalių terminas gali būti toks pat arba gali skirtis. Sutarto termino indėlio palūkanų norma įtraukiama į naujų sandorių AAR, kadangi ji atspindi susitarimą tarp indėlininko ir atskaitingo tarpininko ir ji yra žinoma padedant pinigus. Indėlio kitos sudedamosios dalies grąža, susijusi su vertybinių popierių biržos indekso judėjimu arba dvišaliu valiutos kursu, sužinoma tik ex post, kai sueina produkto terminas, todėl ji negali būti įtraukta į naujų sandorių normą. Taigi įtraukiama tik minimali garantuojama grąža (paprastai 0 %). Į likučių AAR visada įtraukiamos palūkanų normos, kurias atskaitingas tarpininkas taiko PFI palūkanų normų skaičiavimo metu. Iki termino suėjimo dienos įtraukiama sutarto termino indėlio norma, taip pat indėlio su išvestiniu dydžiu minimali garantuojama grąža. Tik suėjus terminui likučių PFI palūkanų normos atspindi AAR, kurią moka atskaitingas tarpininkas.

84. Nuo dvejų metų termino indėliai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje, gali apimti pensijų taupymo sąskaitas. Pagrindinė pensijų taupymo sąskaitų dalis gali būti investuojama į vertybinius popierius ir tokiu atveju sąskaitų palūkanų normos priklauso nuo šių vertybinių popierių pelno. Likusi pensijų taupymo sąskaitų dalis gali būti laikoma grynaisiais pinigais ir kredito įstaiga arba kita institucija nustato palūkanų normą tokiu pat būdu kaip ir kitiems indėliams. Tuo metu, kai padeda indėlį, namų ūkis nežino, kokia iš viso bus pensijų taupymo sąskaitos grąža ir ji gali būti ir neigiama. Be to, tuo metu, kai padedamas indėlis, namų ūkio ir kredito įstaigos ar kitos institucijos sutarta palūkanų norma yra taikoma tik indėlio daliai; ji netaikoma tai daliai, kuri investuota į vertybinius popierius. Taigi į PFI palūkanų normų statistiką įtraukiama tik ta indėlio dalis, kuri neinvestuota į vertybinius popierius. Pateikiama naujų sandorių AAR yra indėlio dalies palūkanų norma, dėl kurios indėlio padėjimo metu susitarė namų ūkis ir atskaitingas tarpininkas. Likučių AAR yra norma, kurią atskaitingas tarpininkas taiko pensijų taupymo sąskaitų indėlio daliai PFI palūkanų normų skaičiavimo metu.

85. Būsto paskolų taupymo planai yra ilgalaikiai taupymo planai, kurie gali teikti mažą grąžą, tačiau, po tam tikro taupymo laikotarpio, suteikia namų ūkiui arba nefinansinei korporacijai teisę gauti būsto paskolą diskontuota norma. Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje, šie taupymo planai, kol jie naudojami kaip indėliai, klasifikuojami kaip sutarto nuo dvejų metų termino indėliai. Kai tik jie paverčiami paskola, jie klasifikuojami kaip paskolos namų ūkiams būstui pirki. Palūkanų normą, dėl kurios susitariama pradinio indėlio padėjimo metu, atskaitingi tarpininkai pateikia kaip naujų sandorių dėl indėlių palūkanų normą. Atitinkama naujo sandorio suma yra padėtų pinigų suma. Šios indėlio sumos padidėjimas laikui bėgant pateikiamas tik kaip likučiai. Tuo metu, kai indėlis paverčiamas paskola, ši nauja paskola įforminama kaip naujas sandoris dėl paskolos. Palūkanų norma yra atskaitingo tarpininko siūloma diskontuota norma. Svoris yra bendra paskolos, kuri teikiama namų ūkiui ar nefinansinei korporacijai, suma.

86. Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) II priedo 2 dalyje, indėliai, padėti pagal Prancūzijos reglamentuojamą būsto planą plan d’épargne-logement (PEL), klasifikuojami kaip sutarto nuo dvejų metų termino indėliai. Vyriausybė reguliuoja šiems PEL taikomas sąlygas ir nustato palūkanų normą, kuri nekinta per visą indėlio terminą, t. y. kiekvienai PEL „kartai“ taikoma su ja susijusi ta pati palūkanų norma. PEL laikomi ne mažiau kaip ketverius metus ir kiekvienais metais klientas padeda minimalią iš anksto nustatytą sumą, tačiau bet kuriuo plano galiojimo metu jam leidžiama didinti įmokas. Atskaitingi tarpininkai pradinį indėlį pradedant naują PEL pateikia kaip naują sandorį. Pinigų suma, kuri iš pradžių įnešama į PEL, gali būti labai maža, o tai reiškia, kad naujo sandorio normai suteiktas svoris taip pat bus santykinai mažas. Šis metodas užtikrina, kad naujo sandorio norma visada atspindi esamai PEL „kartai“ taikomas sąlygas. Naujiems PEL taikomos palūkanų normos pokyčiai atspindimi naujo sandorio normoje. Klientų reakcija į portfelio pakeitimą iš kitų ilgalaikių indėlių į anksčiau buvusius PEL atspindima ne naujų sandorių normose, o tik likučių palūkanų normose. Ketverių metų laikotarpio pabaigoje klientas gali kreiptis dėl paskolos diskontuota norma arba prašyti atnaujinti sutartį. Kadangi šis PEL atnaujinimas atliekamas automatiškai, klientui aktyviai nedalyvaujant, ir kadangi dėl sutarties sąlygų ir terminų, įskaitant palūkanų normą, iš naujo nesiderama, kaip numatyta 21 punkte, šis atnaujinimas nelaikomas nauju sandoriu. Atnaujinant sutartį klientui leidžiama įnešti papildomus indėlius, jei likutis neviršija nustatytos aukščiausios ribos, o sutartis neviršija nustatyto maksimalaus metų termino. Jei pasiekiama aukščiausia riba arba maksimalus terminas, sutartis įšaldoma. Namų ūkis ar nefinansinė korporacija išlaiko skolinimosi teises ir jiems vis dar suteikiamos palūkanos vadovaujantis tomis sąlygomis, kurios galiojo pradedant PEL, iki tol, kol pinigai paliekami banko sąskaitoje. Vyriausybė teikia subsidiją kaip palūkanų mokėjimą virš kredito įstaigos ar kitos institucijos siūlomos palūkanų normos. Kaip numatyta 6 punkte, į PFI palūkanų normų statistiką įtraukiama tik ta palūkanų mokėjimo dalis, kurią siūlo kredito įstaiga ar kita institucija. Į vyriausybės subsidiją, sumokamą per kredito įstaigą ar kitą instituciją, bet ne pačios kredito įstaigos ar kitos institucijos, neatsižvelgiama.

a) atskaitingi tarpininkai pateikia ataskaitas nacionaliniams centriniams bankams (NCB) laiku ir laikydamiesi dalyvaujančios valstybės narės, kur reziduoja atskaitingas tarpininkas, nacionalinių centrinių bankų nustatytų terminų;

b) statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti dalyvaujančios valstybės narės, kur reziduoja atskaitingas tarpininkas, NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c) nurodomas atskaitingo tarpininko asmuo (-ys) ryšiams palaikyti;

d) laikomasi techninių specifikacijų perduodant duomenis dalyvaujančios valstybės narės, kur reziduoja atskaitingas tarpininkas, nacionaliniam centriniam bankui.

e) atskaitingų tarpininkų perduodama statistinė informacija turi būti teisinga, nuosekli ir pilna; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos dalyvaujančios valstybės narės, kurioje reziduoja atskaitingas tarpininkas, nacionaliniam centriniam bankui ir kuo greičiau užpildytos;

f) atskaitingų tarpininkų pateikiamoje statistinėje informacijoje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų;

g) atskaitingi tarpininkai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius pateiktuose duomenyse;

h) atskaitingi tarpininkai vadovaujasi dalyvaujančių valstybių narių, kurioje reziduoja atskaitingas tarpininkas, nacionalinių centrinių bankų nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis ir dešimtainiais skaitmenimis;

i) atskaitingi tarpininkai vadovaujasi dalyvaujančių valstybių narių, kurioje reziduoja atskaitingas tarpininkas, nacionalinių centrinių bankų techniniam duomenų perdavimui nustatyta skaičių apvalinimo tvarka.

j) atskaitingų tarpininkų teikiama statistinė informacija turi atitikti šiame Reglamente nustatytus apibrėžimus, susitarimus, klasifikacijas ir metodus;

k) jeigu pateikti duomenys neatitinka minėtų apibrėžimų, susitarimų, klasifikacijų ir metodų, kai įmanoma, atskaitingi tarpininkai reguliariai kontroliuoja skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustato jo dydį; ir

l) atskaitingi tarpininkai turi sugebėti paaiškinti pateiktų duomenų pasikeitimus, lyginant su ankstesnio laikotarpio skaičiais.

m) turi būti laikomasi ECB ir nacionalinių centrinių bankų nustatytos peržiūrėjimo tvarkos ir procedūrų. Kartu su nesilaikant įprastinio duomenų peržiūrėjimo reikalavimo peržiūrėtais duomenimis turi būti pateikiamos paaiškinamosios pastabos.

a) didžiausia atsitiktinė paklaida ( 15 ) naujų sandorių palūkanų normoms vidutiniškai visose priemonių kategorijose neviršija 10 bazinių punktų, kai patikimumo lygis 90 % ( 16 ); arba

b) ji apima ne mažiau kaip 30 % reziduojančios potencialiai atskaitingos visuomenės dalies; kai 30 % reziduojančios potencialiai atskaitingos visuomenės dalies sudaro daugiau negu 100 tarpininkų, minimalus nacionalinės imties dydis vis dėlto gali būti apribotas iki 100 atskaitingų tarpininkų; arba

c) atskaitingi tarpininkai nacionalinėje imtyje apima ne mažiau kaip 75 % iš dalyvaujančiose valstybėse narėse reziduojančių namų ūkių ir nefinansinių korporacijų gautų indėlių eurais atsargų ir ne mažiau kaip 75 % jiems suteiktų paskolų eurais atsargų.“

— nacionalinė agreguota atitinkamo straipsnio (37–54 rodikliai) sandorių suma, kuri apima visas paskolas, sudaro mažiau nei 10 % nacionalinės agreguotos sandorių sumos visų tos pačios dydžio kategorijos paskolų ir mažiau nei 2 % sandorių sumos to paties dydžio paskolų ir pradinio fiksavimo laikotarpio kategorijos euro zonos lygiu; arba

— nacionalinė agreguota atitinkamo straipsnio sandorių suma, kuri apima visas (užtikrintas ir neužtikrintas) paskolas, atitinkamam paskolos dydžiui ir pradinio fiksavimo laikotarpio kategorijai toliau pateikiamos lentelės rodiklių atžvilgiu (ankstesni naujų sandorių 24–29 rodikliai II priedo 2 priedėlio 2 lentelėje) 2008 m. gruodžio mėnesį yra mažesnė nei 100 milijonų EUR.